Akullore Forum
I Pa Identifikuar [Identifikohu - Regjistrohu]
Shko nė fund

Antarėt qė po shikojnė kėtė faqe: Asnjė - 1 Vizitor

Versioni i Printueshėm  
Autori: Subjekti: Biografitė e Shkrimtarėve

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:22
Biografitė e Shkrimtarėve




Jeronim De Rada
1814-1903

Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit. Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij. Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Nė shekullin XIX ngulmimet arbėreshe, sidomos ato tė arbėreshėve tė Italisė kishin ruajtur tė paprekur ndjenjėn e dashurisė pėr atdheun e tė parėve, gjuhėn, zakonet e tradiat stėrgjyshore, e shfaqėn me njė forcė tė veēantė vetėdijen e tyre shqipatre edhe nė fushėn e lėvizjes kulturore e letrare. Letėrsia e re qė lindi tek arbėreshėt pėrtej Adriatikut nga dhjetėvjetėshi i tretė i atij shekulli, me gjithė tiparet e veēanta qė buronin nga kushtet nė tė cilat ndodheshin tė mėrguarit, ishte njė degė e letėrsisė shqiptare tė kohės, e lindur si shprehėse e idealit tė ēlirimit tė atdheut. Prandaj, nė qendėr tė kėsaj letėrsie ishte ideja patriotike, evokimi i traditav e tė lavdishme tė popullit tonė dhe, nė rradhė tė parė, i kohės sė Skėnderbeut. Tipari themelor i jetės politike tė Italisė nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX nė Itali eci pėrpara proēesi i shuarjes sė marrdhenieve feudale dhe i zhvillimit tė marrdhėnieve tė reja kapitaliste. Italinė, veēanėrisht pjesėn jugore tė saj e dallonte njė prapambetje dhe varfėri e madhe
Pikėrisht nė kėto kushte i dhanė hov lėvizjes kombėtarepėr ēlirimin e vendit. Nė krye tė lėvizjes sė masave nė vitet `20 u vu borgjezia liberale dhe organizata e fshehtė e #@!--)bonarėve.
Lufta e tyre arriti njė rezultat tė pjesshėm: kufizimi i absolutizmit pėrmes kushtetutės. Nė vitet `30 doli nė skenė oragnizata "Italia e Re„, e themeluar nga revolucionari Maxini, qė rrithte nga shtresat e borgjezisė sė vogėl. Ajo veproi pėrmes kompllotesh e kryengritjesh, tė cilat dėshtuan, sepse organizata nuk nuk mbėshtetej nė masat e gjera tė popullit. Tė njėjtin fat pėsuan edhe aksionet revolucionare popullore nė vitet 1848-`49, kur levizja pėr ēlirimin e Italisė u ngrit nė njė shkallė tė re dhe mori pėrpjestime shumė tė gjera. Si rrjedhim, bashkimi i Italisė u arrit vetėm nė vitin 1867 dhe u konsolidua plotėsisht me 1870. Frytet e fitores i korrėn borgjezia e madhe dhe ēifligarėt liberalė, tė cilėt nuk i plotėsuan kėrkesat e masave pėr ndryshime shoqėrore, madje as pėr republikė dhe e bashkuan Italinė nėn dinastinė e Savojės. Njė rol tė ndjeshėm nė ngjarjet e kohės luajtėn edhe arbėreshėt, qė nė lėvizjen pėr ēlirimin e zhvillimin demokratik tė vendit shfaqėn njė heroizėm e shpirt sakrifice tė rrallė.
Nė kėto kushte, te bashkatdhetarėt tanė pėrtej detit lindi njė veprimtari aktive politiko-kulturore e letrare, qė u dendėsua sidomos nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Kjo veprimtari mori hov nga kontaktet pėrherė e mė tė dendura me lėvizjen kombėtare tė Shqipėrisė, me rrethet politike tė ngulimeve tė ndryshme shqiptare dhe me personalitetet mė tė shquara qė ishin nė krye tė kėsaj lėvizjeje. Letėrsia arbėreshe e shekullit XIX kishte si tipar tė saj kryesor patriotizmin. Duke qenė shprehje edhe e aspiratave demokratike dhe e pakėnaqėsisė ndaj kushteve shoqėrore, ajo, qė nė fillim i kushtoi vėmendje tė veēantė problematikės shoqėrore.
Pėr frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe dėshmon edhe interesi qė u tregua pėr luftėn ēlirimtare tė popujve tė tjerė. Kjo letėrsi gjeti shprehjen e vet pėrmes drejtimit letrar tė romanticizmit, po u ushqye nga njė filozofi qė, me racionalizmin e saj, dukej se binte nė kundėrshtim me "etjen pėr pafundėsi„ dhe "kultin e ndjenjės„, qė e dallonte kėtė drejtim nga filozofia iluministe.
Figura mė e ndritur e kėsaj letėrsie dhe njė nga figurat mė tė mėdha tė Rilindjes sonė ėshtė Jeronim De Rada.
Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit.
Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij.
Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Djali u njoh me folklorin, qė i zbuloi atij shpirtin e popullit tė vet. Po nė kėtė kohė ai njohu njė vajzė tė varfėr, tė bijėn e njė bariu, qė e afroi me njerėzit e thjeshtė dhe i frymėzoi vjersha tė ngrohta dhe tė ndiera. Njė botė mė e gjerė u hap para De Radės sė ri mė 1834, kur i ati e dėrgoi tė studionte pėr drejtėsi nė Napoli, qendėr e madhe kulturore-politike e Italisė sė Jugut. Aty i riu arbėresh u njoh me lėvizjen letraree politike tė kohės, shkroi dhe botoi krijimet e para letrare. Aty lindi vepra e tij e parė e botuar "Kėngėt e Milosaos„, qė shėnonte agimin e njė periudhe tė re pėr letėrsinė kombėtare. Kjo vepėr hodhi kushtrimin pėr ēlirimin e atdheut tė stėrgjyshėrve:
"Erdhi dita e Arbėrit„!
Vepra "Kėngėt e Milosaos„ u botua mė 1836. Poema, me vlerat e saj tė spikatuar ideore dhe artistike, e bėri tė njohur poetin dhe ngjalli entuziazmin e arbėreshėve. Qė nga ajo kohė fillon pėr De Radėn njė rrugė e re: rruga e pėrpjekjeve aktive pėr t'i dhėnė dritė atdheut tė tė parėve. Po atė vit ai u shtrėngua tė ndėrpriste studimet dhe tė kthehej nė fshat, pėr shkak tė kolerės qė kishte rėnė nė Napoli. Pa shkuar asnjė vit poeti mori pjesė nė njė komplot pėr tė pėrmbysur regjimin absolutist tė Burbonėve. Komploti dėshtoi dhe poeti, pėr t'i shpėtuar burgosjes ose dėnimit me vdekje, u detyrua tė jetonte gjashtė muaj si komit.
Edhe mė vonė, kur ai bėnte praktikėn si avokat nė Napoli, policia e gjurmonte si njeri tė dyshimtė. Mė nė fund e arrestoi dhe e burgosi. Pas lirimit nga burgu, De Rada mbeti pa punė dhe u shtrėngua tė hynte si mėsues privat nė njė familje fisnike tė Napolit.
Mė 1840 ai botoi poemėn e vet tė dytė, "Serafina Topia„ e cila mė tepėr sesa njė poemė dashurie, ishte njė himn pėr bashkimin dhe vllazėrimin e shqiptarėve. Censura burbone, duke kuptuar idetė liridashėse tė librit, nuk lejoi qarkullimin e tij. Megjithatė, poeti vazhdoi rrugėn e krijimtarisė, duke plotėsuar "Milosaon„ me kėngė tė tjera, duke botuar, pėr herė tė dytė poemėn "Serafina Topia„ dhe tragjedinė "Numidėt„(italisht). Nė kėtė periudhė De Rada u bė i njohur edhe jashtė kufijve tė Italisė. Veprimtaria letrare nuk e largoi poetin nga politika. Baticat revolucionare tė vitit 1848 e gjetėn De Radėn duke mbrojtur aktivisht pikėpamjet pėrparimtare pėrmes gazetės sė tij "Arbėreshi i Italisė„. Shpėrthimi i reaksionit tė egėr e detyroi atė tė mbyllte gazetėn e tė tėrhiqej nė fshatin e lindjes "pėr tė pritur kohė mė tė mira„. Megjithatė, poeti, nėpėrmjet punės sė vet, nuk e reshti veprimtarinė politike. Nė kėtė kohė ai iu kushtua mė tepėr ēėshtjes kombėtare shqiptare. Mė 1849, pas pėrpjekjeve aktive tė De Radės, nė kolegjin e Shėn-Adrianit u vendos mėsimi i shqipes dhe poeti u bė mėsues is saj., po pas tre vjetėsh u pushua nga puna pėr idetė e tij pėrparimtare.
Mė 1847 dhe mė 1848 De Rada kishte nxjerrė nė dritė Rrėfimet e Arbrit, katėr novela nė vargje, ku ideja patriotike vinte duke u fuqizuar nė krahasim me krijimet e tij tė para. Kėto novela dalloheshin pėr njė romantizėm me #@!--)akter tė stuhishėm, pėr thellėsi lirizmi, por kishin edhe ėrrėsi dhe copėzim. Mė 1850 poeti u martua me arbėreshen Madalena Melkji, me tė cilėn pati katėr djem. Pas vitit 1860 ai filloi tė boronte njė sėrė veprash estetike, gjuhėsore, politike, folklorike, qė mbėshtetnin aktivisht ēėshtjen shqiptare, si "Parimet e estetikės„(1861), "Lashtėsia e kombit shqiptar„(1864), "Rapsodi tė njė poeme arbėreshe„(1866) etj. Mė 1878 poeti ngriti hapur zėrin nė mbrojtje tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit, duke protestuar me forcė kundėr cėnimit tė terėsisė tokėsore tė Shqipėrisė. Ai tashmė ishte lidhur ngushtė me lėvizjen kombėtare dhe atdheun e tė parėve dhe militonte nė dobi tė kėsaj ēėshtjeje edhe nėpėrmjet publiēistikės. Kėshtu, mė 1883-`87 De Rada nxorri revistėn e parė shqiptare "Flamuri i Arbrit„, qė u bė tribinė atdhetarizimi dhe mbrojtėse e interesave tona kombėtare ndaj synimeve grabitqare tė shovinistėve fqinjė dhe tė imperializmit austriak e italian, duke shtruar kėrkesėn pėr autonominė e Shqipėrisė. Vitet e fundit tė jetės qenė tė rėnda e tė mundimshme. Fatkeqėsitė e rėnda familjare (vdekja e gruas dhe e djemve) nuk e mposhtėn poetin, pėrkundėrazi ai u bė mė i zjarrtė se kurrė nė veprimtarinė e tij poetike e krijuese. Nė kėtė kohė ai pėrfundoi poemėn e gjatė "Skėnderbeu i pafat„, poemėn "Gjon Huniadi„ variantin e fundit tė "Serafina Topisė„, me titull "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„. De Rada organizoi edhe dy kongrese gjuhėsore pėr ēėshtjen e shqipes (Koriljano Kalabro, 1895, Ungėr, 1897), mori pjesė nė Kongresin XII tė orientalistėve ne Romė, ku foli pėr gjuhėn tonė dhe, me pėrpjekjet e tij u cel njė katedėr e shqipes nė Institutin e Gjuhėve Orientale nė Napoli.
Nė kėtė periudhė ai ishte pėrsėri mėsues i shqipes nė Shėn-Adrian. Vdiq me 1903, nė moshėn nėntėdhjetėvjeēare, nė njė dhomė tė shkretė, pa dritė, pa zjarr, pa bukė, duke lėnė pas pikėllimin e gjithanshėm tė arbėreshėve.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:23






Naim Frashėri
1849-1900

Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.
Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.
Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.
Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:

Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.

****************************

Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.
Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme. Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:23






Naum Veqilharxhi
1859-1935

Naum Panajot Bredhi, i mbiquajtur Veqilharxhi, ėshtė pionieri i lėvizjes sonė kulturore patriotike tė shekullit XIX. Ai ėshtė ideologu i parė i Rilindjes nė Shqipėri, njė nga ata qė u hapėn udhėn ideve tė reja politike e kulturore kombėtare.
N.Veqilharxhi lindi mė 1797 nė Vithkuq tė Korēės. Ai pati mėrguar nė Rumani. I ndikuar nga idetė e lėvizjes kombėtare tė popujve tė Ballkanit, mori pjesė nė revolucionin rumun tė vitit 1821 kundėr Turqisė, revolucion qė pati #@!--)akter jo vetėm ēlirimtar antiosman, por dhe antifeudal. Me formimin iluminist, Veqilharxhi e drejtoi vėmendjen tek atdheu i tij. Ai e kuptonte se gjendja e Shqipėrisė nė ato ēaste historike shtronte para popullit tė tij kėrkesa tė reja. Nė vitet `40 tė shekullit XIX lėvizjet ēlirimtare nė Shqipėri kishin marrė hov, por atyre u mungonte njė program kombėtar dhe njė platformė ideologjike e pėrpunuar. Veqilharxhi ka meritė se nė shkrimet e tij formuloi i pari kėrkesat themelore tė Rilindjes.
Punėn e tij si atdhetar iluminist e nisi me krijimin e njė alfabeti origjinal tė gjuhės shqipe, tė pėrbėrė prej 33 shkronjash. Me kėtė alfabet hartoi dhe libra pėr mėsimin e shqipes. Tė parin libėr, qė ėshtė e para abetare pėr mėsimin e gjuhės shqipe, Veqilharxhi e botoi mė 1844 me titullin "Evėtar„. Njė vit mė vonė, mė 1845, e botoi tė pėrpunuar e tė zgjeruar, me titullin "Fare i ri evėtar shqip pėr djelm nismėtar„, tė shoqėruar me njė parathėnie pėr djemtė e rinj shqiptarė. Kėta libra tė Veqilharxhit u pritėn me entuziazėm nga patriotėt brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Shumė njerėz mėsuan tė shkruanin me alfabetin e tij. Kėrkesat e lėvizjes sonė kombėtare, Veqilharxhi i paraqiti nė tri shkrime tė tij: Nė parathėnien e botimit tė dytė tė Evėtarit, nė njė letėr dėrguar nipit tė tij dhe sidomos nė njė "Enqiklikė„(letėr qarkore).
"Enqiklikėn„ ai ua drejtoi mė 1846 bashkadhetarėve tė tij. Ky dokument ėshtė konsideruar si manifesti i parė i lėvizjes sonė kombėtare, si njė program pune pėr tė. Ai flet me dhembje pėr gjendjen tepėr tė prapambetur tė popullit shqiptar. Kėtė e shpjegon me pushtimet e vazhdueshme tė tė huajve, me ndryshimet politike e fetare, sidomos me "lėnien pas dore tė lėvrimit tė gjuhės sonė kombėtare„. Ata shqiptarė qė shkolloheshin nėpėr vende dhe shkolla tė huaja, shpesh mėrgonin larg atdheut nė vend qė tė ishin "mirėbėrės„, etėr e mėsonjės tė atheut e tė kombit tonė.
Por Veqilharxhi nuk e humbet shpresėn dhe u bėn thirrje bashkatdhetarėve tė mbushen me hov e guxim. Me njė stil tė shkathėt, tė figurshėm, e plot optimizėm ai shkruan: "Le tė hedhim farėn e mirė dhe me siguri vetė natyra e shenjtė e ngjarjeve do tė ndihmojnė pėr gjallėrimin, mbirjen dhe rritjen e saj, pemėt e bukura dhe shumė tė ėmbla tė sė cilės do t'i korrė padyshim brezi i ardhmė qė do tė bekojė ata bujq dhe ata mbjellės tė mirė„. Cila ėshtė kjo "farė e mirė dhe pemėt e ėmbla qė do tė japė ajo?„ Veqilharxhi mendon se, qė tė dalim nga gjendja e rėndė, duhet tė shkruajmė gjuhėn tonė e tė pėrhapim arsimin shqip, tė pėrhapim farėn e diturisė, e cila do tė sjellė gjithė tė mirat mė pas. Padituria ėshtė fatkeqėsi, mendon autori, njė e keqe e madhe, qė barazohet me skllavėrinė. "Ato kombe qė kanė mbetur nė padije, u shėmbėllejnė thjesht skllevėrve„. Njė komb mund tė dalė nga mjerimi dhe prapambetja, kur tė fillojė tė lėvrojė gjuhėn kombėtare. Gjuhėn tonė ne duhet ta shkruajmė me "shkronja tė veēanta kombėtare„, na mėson Veqilharxhi. Kėshtu, shpreson ai, edhe ne do tė vihemi nė rradhėn e kombeve tė qytetėruara.
Nė kėtė mėnyrė e formulonte ai njėrėn prej kėrkesave tė mėdha tė lėvizjes sonė kombėtare, duke u nisur nga parimi i drejtė se njė popull mund tė kulturohet vetėm me anė tė gjuhės sė vet amtare. Vepra e Veqilharxhit luajti rol tė madh gjatė Rilindjes. Rilindėsit e njihnin si paraardhės dhe ushqenin pėr tė njė nderim tė madh. Me idetė e tij iluministe dhe me veprimtarinė e tij nė dobi tė kombit e tė gjuhės shqipe. Veqilharxhi fitoi dashurinė dhe respektin e bashkatdhetarėve patriotė, por edhe mėrinė e armiqve tė Shqipėrisė, veēanėrisht te grekomanėve. Mė 1846, ai u helmua nga agjentėt e Patriarkanės, duke qenė kėshtu jo vetėm i pari ideolog, por edhe i pari dėshmor i Rilindjes Kombėtare.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:24




Sami Frashėri
1850-1904

Sami Frashėri ėshtė ideologu mė i shquar i lėvizjes sonė kombėtare. Si udhėheqės ideologjik, demokrat, mendje e ndritur prej dijetari, ai mbetet njė nga personalitetet mė tė rėndėsishėm tė Rilindjes.
Vėllai mė i vogėl i Abdylit e i Naimit, ai lindi nė Frashėr mė 1850, ku mori edhe mėsimet e para. Mė 1871 mbaroi gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mėsoi gjuhė tė vjetra e tė reja dhe u pajis me njė kulturė tė gjerė. Mė 1872 shkoi nė Stamboll pėr punė dhe atje u lidh menjėherė me patriotė shqiptarė, me Pashko Vasėn, Jani Vreton, Ismail Qemalin, Kristoforidhin, Hoxha Tasinin etj. Samiu u dallua shumė shpejt midis tyre dhe, me formimin e shoqėrisė sė Stambollit, u zgjodh kryetar i saj, ndonėse ishte nga mė tė rinjtė. Gjer nė fund tė jetės ai mbeti udhėheqėsi kryesor i kėsaj shoqėrie.
Samiu ishte njeri me horizont tė gjerė dhe dha ndihmesė tė shquar pėr kulturėn turke. Drejtoi disa gazeta turqisht, ku mbrojti edhe tė drejtat e kombit shqiptar. Botoi nė turqisht edhe njė varg veprash letrare e shkencore. Ndėr kėto janė disa vepra themelore, si: i pari fjalor i plotė etimologjik i turqishtes, si dhe e para enciklopedi turke e historisė dhe e gjeografisė nė gjashtė vėllime. Ai shkroi nė turqisht dramėn Besa me subjekt shqiptar, bėri pėrkthime nga letėrsia botėrore etj.
Veprat e Samiut nė turqisht pėrshkrohen nga ide iluministe dhe godasin obskurantizmin fetar tė Perandorisė Osmane. Me to ai i sillte ndihmesė tė vlefshme mendimit pėrparimtar. Duke goditur bazat e pushtetit feudal tė sulltanėve ai i ndihmonte njėkohėsisht edhe popullit tė vet nė luftėn pėr liri, edhe popullit turk nė luftėn pėr pėrparim.
Krijimtaria e Samiut nė gjuhėn shqipe ėshtė e lidhur tėrėsisht me idealet e lėvizjes kombėtare pėr ēlirim, me nevojat e shkollės e tė kulturės kombėtare. Pa dyshim ai ėshtė njė nga themeluesit e saj. Pėr shkollat e para shqipe Samiu botoi kėto vepra: "Abetare e gjuhės shqipe„(1886), "Shkronjėtore e gjuhės shqipe„(gramatikė e shqipes,1886) dhe "Shkronja„(gjeografia, 1888). Hartoi edhe njė fjalor tė gjuhės shqipe, qė nuk i dihet fati.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:24





Zef Serembe
1844-1901

Njė figurė origjinale dhe e ndėrlikuar, qė spikat nė letėrsinė tonė ėshtė ajo e Zef Serembes. Vepra e tij pasqyron atė etapė tė Rilindjes kur lėvizja kombėtare kishte marrė hov, prandaj dhe tema patriotike merr nėn penėn e tij njė tingėllim kushtrues tė hapur dhe aktual. Nga ana tjetėr, nė krijimtarinė e tij gjeti shprehje atmosfera e pakėnaqėsisė qė kishte lindur tek arbėreshėt nė vitet 1860-1870, kur bashkimi i Italisė jo vetėm qė nuk solli ndryshimet shoqėrore tė shpresuara, por, pėrkundėrazi, e thelloi mjerimin e tyre. Poezia e Serembes pasqyron kontradiktat e kėsaj kohe. Zef Serembja lindi mė 6 mars 1844 nė fshatin arbėresh San Kozmo Albaneze tė Kalabrisė ose Strigari, si i thonė vendėsit, ku zakonet dhe gjuha shqipe janė ruajtur deri sot. Fshati ndodhet mbi njė kodėr tė veshur me vreshta, me portokalle dhe limonė, me pamjen e detit Jon nga lindja. Kjo natyrė e ėmbėl dhe e ashpėr, qė tė kujton deri diku Shqipėrinė, u bė njė element me rėndėsi i veprės sė poetit. Personaliteti i Serembes si krijues u formua nė vitet e zjarrta tė lėvizjes kombėtare italiane tė viteve 1848-1860, ku i ati mori pjesė aktive, aq sa u dėnua me vdekje nė mungesė nga qeveria burbone dhe u detyrua tė endej maleve si komit. Qė nė moshė tė njomė, Zefi i vogėl njohu tiraninė politike dhe padrejtėsitė shoqėrore, gjė qė u dha vjershave tė tij vulėn e pakėnaqėsisė nga realiteti, frymėn e revoltės aq tė fuqishme.
Nė zhvillimin e talentit, qė i lindi herėt nė mėnyrė tė vetvetishme dhe nė brumosjen e Zefit me ndjenja patriotike e liridashėse luajtėn rol tė rėndėsishėm studimet nė kolegjin e Shėn-Adrianit, ku pati mėsues De Radėn, me tė cilin mė vonė u bė mik. Varfėria dhe shėndeti i keq e detyruan Seremben tė ndėrpresė shkollėn dhe tė kthehet nė fshatin e lindjes. Ndėrkaq lėvizja kombėtare nė Itali po merrte pėrpjestime tė gjera. Ishte koha kur Garibaldi po triumfontekudo nė Italinė e Jugut dhe arbėreshėt po i pėrgjigjeshin thirrjes sė tij.
Serembja u bė kėngėtar i kėsaj lėvizjeje, i shtyrė jo vetėm nga ndjenjat liridashėse, po edhe nga prirja pėr tė parė tek ajo njė shprehje tė trimėrisė sė arbėreshėve dhe njė shpresė pėr pjesmarrjen e tyre tė mėtejshme pėr ēlirimin e atdheut tė tė parėve. Ndėrkaq, lėvizja kombėtare nė Shqipėri u fuqizua, u shpeshtuan kontaktet e arbėreshėve me kėtė lėvizje. Edhe Serembja tregoi interes tė gjallė ndaj pėrpjekjeve pėr liri tė vėllezėrve pėrtej detit. Madje, ai ishte i pakėnaqur nga dobėsia e kėsaj lėvizjeje dhe i hodhi shigjeta, satira tė dhimbshme nė vjershėn "Vrull", kurse nė njė vjershė kushtuar Dora d'Istrias poeti ngriti zėrin pėr lirinė e Shqipėrisė, hodhi kushtrimin pėr luftė tė armatosur dhe pėr bashkimin e shqiptarėve.
Nė kėto vite Serembja shėtiti nėpėr fshatrat arbėreshe tė Siēilisė e tė Kalabrisė, i ra anembanė Italisė, duke u lidhur mė tepėr me zakonet, me folklorin, me tė folmet e ndryshme tė arbėreshėve, me ndjenjat dhe ėndėrrimet e tyre, me ndjenjėn e madhe tė ēlirimit tė atdheut tė tė parėve. Po nuk gjeti asgjėkundi qetėsinė e shpresuar. Gjatė kėtyre shtegtimeve ai improvizonte poezi dhe i recitonte ato kudo qė vinte, si njė poet popullor. Disa prej kėtyre vjershave qarkulluan si poezi popullore. Gjurmė tė thella tė dhimbshme nė shpirtin dhe krijimtarinė e poetit la dashuria e pafat pėr njė fshatare arbėreshe, qė mė vonė kishte emigruar nė Brazil, ku edhe vdiq pas pak kohe. Dėshira pėr tė parė varrin e kėsaj vajze si dhe shpresa qė tė pėrmirėsonte gjendjen e vet ekonomike, e bėnė poetin tė nisej mė 1875 pėr nė Brazil. Po edhe kėtu Serembja u zhgėnjye shpejt, sepse pa korrupsionin e thellė tė oborrit, jetėn e degjeneruar tė aristokracisė braziliane. Pa kaluar as njė vit ai u kthye nė Itali, duke pasur si pasuri tė vetme njė trastė dorėshkrimesh. Gjatė kėtij udhėtimi tė vėshtirė thuhet se poetit i humbi pjesa mė e madhe e kėtyre dorėshkrimeve.
Nė fshat, i rėnė nga shėndeti dhe nga gjendja shpirtėrore, Serembja nisi pėrsėri jatėn e varfėr tė mėparshme.
Zhgėnjimi nė jetėn shoqėrore dhe nė jetėn personale u bėnė shkak qė Serembja tė kalonte nė kėtė periudhė njė krizė misticizmi, e cila ndikoi pėr keq nė krijimtarinė e vet. Po interesi i tij pėr lėvizjen kombėtare nė Shqipėri ishte gjithnjė i gjallė dhe nė kėtė lėvizje ai pėrqėndroi tė gjitha shpresat e mbetura. Pikėrisht nė kėtė kohė, mė 1883, Serembja botoi librin "Poezi italisht dhe kėngė origjinale tė pėrkthyera nga shqipja". Megjithėse vjershat italisht kishin tė meta nga ana e formės dhe niveli i pėrkthimit nė italisht tė krijimeve shqip nuk qe i kėnaqshėm, libri ngjalli entuziazėm nė rrethet letrare tė kohės. Duke mos mundur tė duronte gjatė atmosferėn mbytėse qė sundonte nė Italinė e Jugut edhe pas zhdukjes sė tiranisė sė Burbonėve, poeti u nis sėrish pėr nė Brazil dhe pėr nė Amerikėn e Jugut. Aty e mbyll krijimtarinė e tij letrare me dy poezi, qė dėshmojnė se ai nuk e humbi kurrė shpresėn te lėvizja kombėtare shqiptare. Natyrėn e tij tė ndjeshme e mposhtėn fatkeqėsitė e jetės. Mė 1901 ai e mbylli jetėn nė San-Paolo tė Brazilit, nė njė gjendje ēmendurie.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:25




Petro Marko
1913-1991

Nuk ka shembull nė letėrsinė shqiptare, ku tė jetė gėrshetuar dhe njehsuar aq shumė mes vetes njeriu dhe krijuesi - Petro Marko njeri dhe Petro Marko shkrimtar. Me romanet e tij Petro Marko hyri nė personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare qė sollėn risi tė vėrteta nė traditėn letrare shqiptare. Tek vepra e tij rrezaton bindja dhe besimi i lindur pėr dashurinė dhe humanizmin njerėzor, ndonėse sa rrojti ishte ndėr personalitetet mė tė persekutuara dhe mė tė munduara. Petro Marko lindi nė fshatin Dhėrmi tė Himarės mė 1913. U shkollua nė vendlindje dhe nė Vlorė. Pak kohė studioi nė Athinė. Qė kur ishte nxėnės i shkollės tregtare nė Vlorė (tė cilėn e kreu nė vitin 1932, filloi tė shkruajė poezi dhe proza tė shkurtra). Petro Marko ka njė biografi nga mė tė pasurat dhe mė tė bujshmet nė letėrsinė shqiptare. Deri nė vitin 1936 ai punoi nė Tiranė si gazetar dhe po atė vit, nė moshėn 23 vjeēare u nis vullnetar nė Luftėn e Spanjės, si luftėtar nė brigadat internazionale. Pas Luftės sė Spanjės, gjatė kthimit pėr nė Shqipėri, ai do tė ndeshet dhe do tė marrė pjesė nė shumė beteja antifashiste nėpėr Evropė. Pas kthimit nė Shqipėri nė vitin 1940 do tė burgoset nga italianėt, qė aso kohe e kishin pushtuar Shqipėrinė, dhe do tė pėrfundojė nė kampin e ishullit Ustika afėr Palermos. Nė pėrfundim tė Luftės Antifashiste nė vitin '44, Petro Marko do tė marrė pjesė nė rradhėt e partizanėve italianė, duke i rėnė kryq e tėrthor Italisė, si luftėtar dhe si komandant me pėrvojė luftarake. Kur kthehet nė Shqipėrinė e ēliruar, ftohet qė tė qėndrojė nė krye tė gazetės "Bashkimi" nė Tiranė, por shpejt do tė pėrjetojė disa nga vitet mė tė rėnda nėpėr burgjet e shtetit shqiptar komunist, pėr tė cilin Petro Markoja kishte luftuar nėpėr Evropė dhe Shqipėri mė se 10 vjet rrjesht. Kjo pėr tė vetmin shkak se nuk mund tė pajtohej qė nė ditėt e para tė pushtetit me fillimin e diktaturės, e sidomos kur provoi t'i rezistojė diktatit qė i vinte Shqipėrisė aso kohe nga jashtė kryesisht nga Beogradi.
Nė kulturėn dhe letėrsinė kombėtare Petro Marko ėshtė personalitet i pėrmasave tė mėdha me shpirt e mendje tė paluhatur para ēdo stuhie. Ata qė e kanė njohur nga afėr Petro Markon e kanė ndjerė se brenda tij rrezatonte njė besim madhor ndaj njeriut dhe mirėsisė. Vetėm njė lartėsi shpirti e tillė mund ta pėrballonte ndeshjen sy mė sy me vdekjen, qė ai e pėrjetoi aq shumė herė gjatė jetės sė tij. Dhe sa herė ngrihej nė kėmbė ai do ta niste nga e para luftėn ndaj sė keqes po me atė forcė besimi, po me atė rrezatim mirėsie. Tė tillė e ndjen lexuesi Petron nė romanet "Hasta la vista"(1958) dhe "Qyteti i fundit"(1960), ku rruga e tij jetėsore e asimiluar artistikisht, ėshtė aq e pranishme. Nė vitet '70 ai do tė shkruajė romanin "Njė emėr nė katėr rrugė", ndėrsa periudhėn e vėshtirė tė jetės sė tij nė ishullin e Ustikės do ta pėrjetėsojė nė romanin e tij tė rėndėsishėm "Nata e Ustikės"(1989). Paraqitja e shkrimtarit Petro Marko me dy romanet e tij tė parė "Hasta la vista" dhe "Qyteti i fundit" nė vitet '60 ėshtė njė kthesė e vėrtetė nė historikun e shkurtėr tė romanit shqiptar. Dhe nuk ėshtė fjala pėr rrumbullakėsimin e njė pėrvoje krijuese, por pėrkundėrazi pėr ndėrprerje dhe dalje nga njė pėrvojė e shartuar jonatyrshėm nė rrjedhat e letrare shqiptare, ishte njė synim qė rrėfimi romanor, pjesėrisht nė vitet '40, '50, do tė ēlirohej dhe tė hapej si vizion, univers krijues dhe si spektėr tematik.
Krahas kėsaj prirjeje tė brendėshme qė kanė tė dy romanet e pėrmendur pėrballė veprave tė tė njėjtit zhanėr tė deriatėhershėm, kėto vepra qėndronin superiore dhe si artikulim artistik. Dhe pikėrisht pėr natyrėn e risive, pėr natyrėn qė pretendon ndryshime tė vėrteta tė vlerave letrare. tė gjitha veprat e Petro Markos u pėlqyen dhe u kėrkuan nga lexuesi.
Faqet mė tė fuqishme tė prozės sė Petro Markos reflektojnė triunfin e dashurisė dhe tė humanizmit njerėzor. Pas tėrė atij ferri nėpėr tė cilin kalon njeriu nė rrėfimin e Petro Markos, ai arrin tė mbetet i pamposhtur nga mizoritė e botės. Kėtė bėrthamė tė brendėshme e rrezatojnė personazhet nga romanet e tij, kėtė shkėlqim biblik reflekton Petro Marko njeri dhe Petro Marko shkrimtar nė tėrė veprat e tij.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:25




Jakov Xoxa
1923-1979

Jakov Xoxa lindi mė 1923, nė qytetin e Fierit. Qė i ri mori pjesė nė Luftėn Antifashiste. Pas Ēlirimit tė vendit vazhdoi studimet e larta pėr filologji dhe njėkohėsisht bėri hapat e para nė poezi dhe nė prozė. Mė 1949 botoi veprėn e parė nė prozė "Novela". Krijimtarinė letrare nė kėtė zhanėr e vazhdoi dhe gjatė viteve '50, kėshtu nė vitin 1958 botoi veprėn e dytė, po me atė titull "Novela". Ndėrkohė botoi dhe dy drama "Buēet Osumi" dhe "Zemra". Qė nga viti 1957 punoi profesor nė Fakultetin e Historisė dhe tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, ku pėr shumė vite dha lėndėn "Teoria e letėrsisė". Pėr nevojat e studentėve, nė formėn e dispencės, botoi nė katėr vėllime veprėn "Bazat e teorisė sė letėrsisė", qė ishte nga veprat mė serioze tė kohės (si degė e shkencės mbi letėrsinė). Pikėrisht se nė tė autori ofronte dije dhe pėrvojė teorike letrare tė gjerė, qė dilte jashtė kornizave tė teorive zyrtare tė kohės, kjo vepėr e rėndėsishme pėr shkencėn letrare shqiptare, nuk u botua kurrė. Autori i saj u qortua dhe ai pa bujė dhe zhurmė, ashtu siē ishte gjatė tėrė jetės, i qetė dhe i mbyllur nė vete, u tėrhoq nė vetmi. Natyrisht, vlerėsimi dhe kritika (zyrtare) qė nuk ishte e kėnaqur me bindjet e tij, me vizionin pėrmes tė cilit Jakov Xoxa e shihte dhe e projektonte artin nė pėrgjithėsi, bėnė qė sa qe gjallė, tė mos botohej vepra e tij e plotė; ajo u botua nė Prishtinė ("Rilindja" 1971).
Pjesėn mė tė madhe tė jetės krijuese Jakov Xoxa e kaloi nė njė fshat myzeqar afėr Fierit, ku, nė vetmi tė plotė krijoi romanet: "Lumi i vdekur" (1965), "Juga e bardhė" (1971) dhe "Lulja e kripės" (1978), qė hynė nė rrethin e romaneve artistikisht mė cilėsorė, tė letėrsisė shqiptare.
Asnjė roman para tij nuk e pasqyron nė mėnyrė aq komplekse botėn shqiptare nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore, si "Lumi i vdekur" apo dhe periudhėn gjatė luftės, si romani "Lulja e kripės", ku gjejmė njė shtrirje tė pakufishme tė rrėfimit qė mbulon plotėsisht hapėsirėn e jetės dhe tė ekzistencės sė mjedisit shqiptar. Jakov Xoxa ėshtė nga romancierėt mė nė zė tė gjysmės sė shekullit XX. Nė krijimtarinė e tij letrare ai individualizohet me parimin krijues-realist: fati individual do tė jetė ai qė do tė hedhė dritė mbi kontestin tėrėsor tė mjedisit dhe tė kohės sė fokusuar nė rrėfime. Shėmbėllyeshėm me romanet e shquara realiste, Jakov Xoxa do ta vendosė dramėn jetėsore tė personazheve dhe tė familjeve nė sfond tė njė kolektiviteti, tė njė gjendjeje apo tė njė rrjedhe historike.
Parashenja mė #@!--)akteristike e prozės sė Jakov Xoxės ėshtė stili. Gjuha e tij vėrehet dhe veēohet si e njė individualiteti tė fuqishėm dhe tė papėrsėritshėm nė letėrsinė shqiptare: nga njėra anė ėshtė e pranishme fryma e urtisė popullore me tėrė thellėsinė e shpirtit kolektiv; nga ana tjetėr, kemi njė rrėfim tė rrjedhės sė qetė, tė shtrirė nė gjerėsi, por edhe nė thellėsi.
Autori rrėfimin e vet e ndien si njė bashkėbisedim nė mes tregimtarit dhe lexuesit: Desha tė shkruaj njė roman jo sikur lexuesin iks ose ipsilon ta kem larg, jo, desha ta shkruaj sikur lexuesin ta kem para meje, gjatė ēdo radhe, sikur tė hyj nė bisedė me tė, sikur t'ia tregoj jo letrės, por lexuesit me mend nė kokė, qė, duke lexuar, do tė kundėrshtojė, tė flasė, tė thotė ki mendjen, mos gėnje! E desha romanin tim qė tė jetė sa mė realist, se realizmi nė art ėshtė gjithēka pėr mua.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:26





Anton Pashku
1937-1995

Me emrin dhe veprėn e Anton Pashkut lidhet ecja nė rrugė tė sigurtė e letėrsisė moderne shqiptare. Gjatė viteve pesėdhjetė, proza, me parashenjėn e entuziazmit tė dalė nga lufta, ishte nė kufi tė shkrimit letrar dhe tė atij dokumentar Kthesa e prozės sė Pashkut nė nivel tė vetėdijes mbi artin letrar dhe tė narracionit ishte aq e fuqishme sa linte pėrshtypjen e paraqitjes ekstremiste dhe tė skajshme. Aso kohe, prandaj vepra e tij kishte shumė pak lexues dhe shumė mohues. Megjithatė shėmbėllyeshėm me krijuesit e mėdhenj, ai do tė vazhdojė deri nė fund rrugėn e vet, i bindur dhe i vetėdijshėm pėr mundsitė e tij krijuese.

Anton Pashku lindi nė Has tė Thatė tė Prizrenit. U shkollua nė Prizren dhe nė Prishtinė. Deri nė vdekje punoi redaktor nė gazetėn "Rilindja". Ėshtė autor i disa vėllimeve me tregime: Tregime (1961), Njė pjesė e lindjes (1965), Kulla (1968), Kjasina (1973), Lutjet e mbrėmjes (1978).Ai ka shkruar dy drama: Sinkopa (1969), Gof, 1976 dhe romanin Oh (1971).
Tregimet e para Anton Pashku i botoi nė vitin 1957. Pėr afro tridhjetė vjet punė krijuese letrare, ai botoi relativisht pak, por, pėr nga vlera artistike, vepra e tij zuri vend nė krye tė panteonit letrar kombėtar
Por pėr ēfarė shkruante dhe si shkruante Anton Pashku, kur ende nuk i kishte mbushur tė njėzetat? Pėr t'iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje, po sjellim dy tregime (poetike), qė sė bashku mund tė pėrfshihen vetėm brenda njė faqeje libri. Fjala ėshtė pėr tregimet "Nė stuhi" dhe "Klithma", qė tė dyja botuar nė vitin 1957. Nė tė dy rastet bartėsit e ngjarjes janė maksimalisht tė reduktuar

Anton Pashku sjell njė frymė krejtėsisht moderne nė traditėn e prozės shqiptare. Ēėshtja bosht nė rrėfimin romanor tė Anton Pashkut ėshtė veēanėrisht vetėdija e autorit pėr pozitėn e tij dhe perspektiva e synimit tė kėtij rrėfimi. Shtresimin ironik gjatė gjithė rrėfimit, rrėfimtari do ta derdhė e ta pėrhapė tėrthorazi, e jo si deklarim tė qėllimshėm dhe moralizues. Reflekset ironike dhe aludive pėrjetohen drejtpėrsėdrejti nga lexuesi dhe janė mė mbresėlėnėse se njė fotografi e gjallė e njė realiteti absurd. Rrėfimtari e nis udhėtimin nga njė kohė e pacaktuar qė gjatė ecjes fiton peshėn e njė vatre tė gjallė dhe jehona e reflekseve tė sė kaluarės shfaqet si pėrsėrķtje e pafund e dramės sonė kombėtare.
Ky vizion i fuqishėm dhe largpamės i veprės sė Pashkut qė pėrbėn tharrmin krijues tė tij, realizohet pėrmes strukturimit tė nėntekstit ironik tė rrėfimit. Kjo gjė e nxit dhe e motivon parreshtur lexuesin qė ta kėrkojė atė qė nuk thuhet, atė qė duke heshtur, e bėn lexuesin tė jetė zėri kryesor.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:26




Dritėro Agolli
1931

Dritėro Agolli lindi nė Menkulas tė Devollit. Pasi mori mėsimet e para nė vendlindje, vazhdoi gjģmnazin e Gjirokastrės, njė shkollė me mjaft traditė. Studimet e larta pėr letėrsi i mbaroi nė Petėrburg. Ka punuar shumė kohė gazetar nė gazetėn e pėrditshme "Zėri i popullit", dhe pėr shumė vjet ka qenė Kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė. Pėr tridhjetė vjet me radhėDritėro Agolli u zgjodh deputet. Krijimtaria e tij letrare ėshtė mjaft e pasur nė gjini e lloje tė ndryshme: poezi, poema, tregime, novela, romane, drama, skenarė filmash etj. Ėshtė fitues i disa ēmimeve dhe i nderimeve tė tjera. Disa prej veprave mė tė rėndėsishme tė tij janė pėrkthyer nė Perėndim e nė Lindje. Dritėro Agolli hyri qė nė fillim nė letėrsinė shqiptare (vitet'60) si njė protagonist i saj, duke i ndryshuar pėrmasėn e sė ardhmes. Nė veprėn e Agollit e pa veten si protagonist bujku dhe bariu, fshatari dhe studenti, malėsori dhe fusharaku. Agolli i bė poeti i tokės dhe i dashurisė pėr tė, shkrimtari i filozofisė dhe i dhimbjes njerėzore. Vepra letrare e Dritėro Agollit krijoi traditėn e re tė letėrsisė shqiptare. Ajo na bėn tė ndihemi me dinjitet pėrballė botės sė madhe. Shkrimtar i madh i njė "gjuhe tė vogėl", ai ėshtė po aq i dashur prej lexuesve bashkėkombas, sa dhe nė metropolet e kulturės botėrore. Dritėro Agolli dhe brezi i tij letrar (vitet '60) nuk u paraqitėn me ndonjė poetikė tė re, sido qė u diskutua mjaft edhe pėr rimėn dhe ritmin, pėr vargun e lirė dhe vargun e rregullt, pėr "rreptėsinė" e poezisė. Mė shumė pėrvoja e tij krijuese, se traktatet teorike, bėri qė tė ndryshohej rrėnjėsisht tradita e vjershėrimit shqip. Dritėro Agolli u shfaq nė letėrsi si njė autor me kėrkesa tė larta pėr poezinė. Ai synoi njė poezi mė tė pėrveēme, me mė shumė individualitet. Agolli krijoi poezinė e "un-it", pėrkundėr poezisė sė "ne-ve", qė shkruhej "pėr tė bashkuar masat".
Agolli krijoi njė model tė ri vjershėrimi nė problematikė dhe nė mjeshtėrinė letrare, gėrshetoi natyrshėm vlerat tradizionale tė poezisė me mėnyra tė reja tė shprehjes poetike. Thjeshtėsia e komunikimit, mesazhet universale dhe shprehja e hapur e ndjeshmėrisė janė shtyllat e forta ku mbėshtetet poezia e tij.
Nė prozėn e tij Agolli solli risi lo vetėm nė strukturėn narrative, por dhe nė galerinė e personazheve tė veta. Ata lanė sa tė ēuditshėm aq dhe tė zakonshėm, sa tragjikė aq edhe komikė, sa tė thjeshtė aq edhe madhėshtorė. Frazeologjia e pasur popullore dhe filosofia jetėsore e bėjnė pėrgjithėsisht tėrė veprėn letrare tė Agollit sot pėr sot ndėr mė tė lexuarėn.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:27





Ismail Kadare
1936

Ismail Kadare lindi nė qytetin e Gjirokastrės. Atje ai kaloi fėmijėrinė dhe kjo la gjurmė tė thella nė gjithė jetėn dhe krijimtarinė e tij. Shkollėn e mesme e kreu nė gjimnazin "Asim Zeneli". Mė pas kreu studimet e larta nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, pastaj nė Institutin "Gorki" tė Letėrsisė Botėrore nė Moskė. Kėto studime iu ndėrprenė pėr shkak tė krizės politike ndėrmjet Shqipėrisė dhe ish Bashkimit Sovjetik. Kadareja ka punuar nė gazetėn "Drita", pastaj drejtoi revistėn "Les letres albanaises". Sė fundi punonte nė profesion tė lirė. I.Kadare ka qenė dhe ėshtė protagonist i jetės politike dhe i mendimit tė vendit qysh prej viteve '60. Nė fund tė vitit 1990, dy muaj pas rėnies sė shtetit diktatorial, Kadare u largua sė bashku me familjen nė Paris, por mbajti lidhje mjaft tė shpeshta me Shqipėrinė. Ismail Kadare ėshtė njė nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare, ambasador i saj nė botė. Kadare ėshtė shkrimtari qė i ktheu mitet legjendare nė realitet, shkrimtari qė bėri histori prej prehistorisė; pa rėnė nė kundėrthėnie me vetveten dhe gjykimin modern, ai arsyetoi estetikisht nė mėnyrė tė pėrkorė dhe pėr kohėn absolute. Nė Shqipėrinė e ndodhur nė udhėkryq vepra e Kadaresė ka qenė dhe mbetet njė shpresė apo njė ogur i bardhė pėr tė.
Ismail Kadare ėshtė autor i shumė veprave nė poezi e prozė, laureat i shumė ēmimeve kombėtare, kandidat i ēmimit Nobel pėr shumė vite me radhė, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Anėtar i Akademisė Franceze tė Shkencave Morale.
Vepra e Ismail Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė 32 gjuhė tė huaja duke arritur kėshtu njė rekord tė pėrhapjes nė tėrė botėn e qytetėruar.

POEZIA E KADARESĖ
Poezia e Ismail Kadaresė ėshtė njė prej zhvillimeve mė novatore nė vjershėrimin shqip gjatė njė gjysmė shekulli. Ajo shprehu vendosmėrinė e shkrimtarėve tė brezit tė viteve '60 pėr tė realizzar qėllime estetike tė ndryshme prej paraardhėsve.
Frymėzime dialoshare (1954), Ėndėrrimet (1957), Endėrr industriale (1960), Shekulli im (1961), Poemė e blinduar (1962), Pėrse mendoben kėto male (1964), Shqiponjat fluturojnė lart (1966), Motive me diell (1968), Koha (1976), Shqipėria dhe tri Romat, pėrbėjnė titujt kryesorė tė veprės poetike tė Kadaresė.
Ismail Kadare, ndryshe nga Agolli, nė periudhėn e parė tė krijimtarisė sė tij, u tėrhoq pas poemės epiko-lirike. Nė prirjen e pėrgjithshme ai nuk u shkėput prej frymės monumentalizuese tė poezisė sė mėparshme, por e kushtėzoi kėtė me tipin e njeriut shqiptar, tė historisė sė tij kombėtare, tė fatit tė tij nėpėr shekuj. Thuajse nė tė gjitha poemat e shkruara nė vitet '60 -'70 ka njė gėrshetim tė mjeteve tė reja tė tė shprehurit me mėnyrėn tradicionale tė tė vėshtruarit tė jetės dhe tė historisė:

Po s'ndėrron ai kurrė
Art i skulpturės
Gėnjeshtrėn mbi mua ka ngrķrė pėrgjithnjė.
I mbėrthyer nė dėshminė e saj tė rremė
Tė vėrtetėn kujtoj dhe qaj pėr tė.
(Laokonti)

Poezia e Kadaresė, ndryshe prej prozės sė tij, ėshtė pėrgjithėsisht e qartė, pa ekuivoke, shpesh marciale, thuajse pėrherė optimiste. Ajo, nė kritikėn zyrtare, ėshtė pritur si pasurim problematik i poezisė shqipe, veēanėrisht me temėn e qėndresės shumėshekullore tė popullit shqiptar nė rrugėn e tij tė gjatė tė historisė. Poezia e Kadaresė ėshtė poezi e sfidave tė mėdha shqiptare. Ajo ėshtė e pėrshkuar nga qėndrimi hyjnizues ndaj historisė kombėtare, ndaj lavdisė sė tyre, ndaj tokės sė tė parėve, ndaj gjuhės shqipe.
Qėndresa hyn nė poezinė e Kadaresė qysh prej kohėrave antike, deri nė periudhat mė tė afėrta tė historisė. Veēmas ajo lidhet me "motin e madh", tė epokės sė Gjergj Kastriotit; por Kadare hyjnizoi njė periudhė mė tė hershme se kjo, qė ishte mitizuar mė herėt prej Rilindjes Kombėtare: periudhėn e humanizmit evropian (siē mendon shkenca e historisė, kjo periudhė e gjeti Shqipėrinė nė tė njėjtėn shkallė zhvillimi me anėn tjetėr tė Adriatikut), e cila pati shprehjen e saj dhe nė njeriun dhe qytetėrimin shqiptar:

Njėzet e katėr luftra bėri,
Njėzet e katėr vdekje theu.
ēka mangut linte ditėn Gjergji,
Plotėsonte natėn Skėnderbeu.
(Portreti i Skėnderbeut)

Pėrgjithėsisht poezia e Kadaresė ėshtė e sunduar prej mitit tė sė shkuarės, evokimit tė lavdisė sė dikurshme. Kadare synon, pėrmes poezisė sė tij, ta ēlirojė njeriun shqiptar prej akuzash qė e kanė ndjekur ndėr shekuj, duke pėrfshirė akuzėn si popull i lindur me instinktin e luftės dhe tė mercenarizmit, binjak me armėn dhe peng i saj:

Dhe kur binin nė prille a nė vjeshtra
Nėpėr brinja tė shtrirė, nėpėr lugje,
Si me zjarre tė vegjėl tė pėtjetshėm
Era loste me xhufkat e kuqe.
(Nisja e shqiptarėve pėr nė luftė)

Poema epiko-lirike shqipe arriti njė nivel tė lartė afirmimi me vepra tė tilla tė I. Kadaresė, si "Pėrse mendohen kėto male" dhe "Shqiponjat fluturojnė lart", pastaj me "Shekulli i 20-tė", "Poemė e blinduar", "Shqipėria dhe tri Romat" e vepra tė tjera.
Poezia e Kadaresė ėshtė e prirur drejt sintetizmit dhe abstraksionit. Nė kėtė cilėsi poezia e Kadaresė tė sjell ndėrmend vjershėrimin e Migjenit. Sintetizmi shfaqet nė mungesėn e ēfarėdo subjekti apo elementi tė subjektit. Poemat e Kadaresė, pėrgjithėsisht poezia e tij, janė art mendimi, pa elemente tė rrėfimit (narracionit). Si tė tilla, si poema mendimi, ato ofrojnė shumėsi leximesh, nė kohė dhe nė miedise tė ndryshme.
Kadare nė problematikėn e poezisė shqipe, krijoi emėrtesėn e "temės sė madhe". dhe jo vetėm kaq, ai e ktheu nė mit atė, duke e bėrė mbizotėruese nė jetėn letrare tė vendit pėr mė shumė se dy dekada. Para sė gjithash poezinė e Ismail Kadaresė e intereson ajo qė shpesh quhet gojėdhėnė kombėtare ose mit i origjinės. Sfidat mė tė rėndėsishme tė historisė sė popullit shqiptar janė stacione tė poezisė sė tij.
Kadare i shkroi disa prej veprave tė tij mė tė rėndėsishme nė vargje tė lira, duke pėrvetėsuar vlera tė rėndėsishme tė vjershėrimit tradicional, prej De Radės deri tek Migieni. Nė fillimet e veta ishte i ndikuar prej poezisė ruse, veēmas prej Majakovskit. Poezia intime e Kadaresė ėshtė mjaft e ngrohtė, e drejtpėrdrejt, njė bashkėbisedim me tė dashurėn qė pėrgiithėsisht ėshtė larg si vend apo si kohė:

Do shkoj tė ulem pėrmbi pellgjet,
Tė pi nė gjunjė duke rėnė,
Nė grykė e di qė do mė ngelet
I ftohti medaljon i hėnės.

Gjithashtu poezia intime e Kadaresė pėrshkruhet nga malli pėr qytetin e lindjes, pėr njerėzit qė lanė gjurmė nė fėmijėrinė e tij,
pėr atdheun kur ndodhet larg tij, pėr kohėn studentore, vajzat dhe rrugėt e Moskės kur ėshtė nė atdhe, e mbi tė gjitha, pėr vajzėn qė le gjurmė nė shpirtin e tij, por qė pėrgjithėsisht ndodhet larg.

RAPORTI NDĖRMJET JETĖS DHE VDEKJES
Raporti midis jetės dhe vdekjes, midis tė gjallėve dhe varreve, midis brezit qė shkoi dhe atij qė vjen, njė nga raportet mė thelbėsore tė qenies njerėzore, pėrbėn njė rregullator tė mbifuqishėm tė gjithė yllėsisė sė veprave tė Kadaresė. Synimi parėsor i ēdo letėrsie serioze qė tė qėndrojė mbi kohėn dhe hapėsirėn zuri vend kryesor qė tek romani "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur". Ky roman i kushtohet misionit tė njė shtabi ushtarak tė gjallė, i cili duhet t'i bėjė nderet e fundit njė armate tė tėrė ushtarėsh tė mbuluar me dhč. Vlera e jetės, ēmimi i vdekjes, taksa e gjakut, varrimi dhe zhvarrimi, muranat anonime dhe piramidat hijerėnda, ringjallja dhe rivdekja (rivrasja), arka e hirit dhe dosja e zezė, kamarja e turpit dhe pėrmendorja e nderit, harrimi dhe pėrjetėsia, vetėflijimi dhe kurbani, trupi dhe hija (fantazma, sozia, spiritus), janė nocione themelore artistike tė shkrimtarit.
Nė mėnyrė tė veēantė vdekja pėrbėn njė zgjedhje tė dendur tė autorit pėr tė dhėnė qėndrimin e tij ndaj jetės njerėzore. Ajo paraqitet nė formė individuale dhe kolektive, natyrore dhe heroike, tė mirėqenė dhe tė sajuar. Ajo vjen nga fati, nga hakmarrja, nga lufta, nga gjyqi, nga sėmundja nga mplakja; nė tė gjitha pamjet e saj, si ndėrprerje e zakonshme e jetės, si shpagim pėr vdekjen e tjetrit, si prurje e lėngatės, si varje apo pushkatim nga shteti, si zvarrisje apo linēim nga hakmarrja.
"Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", vepra qė i dha njohjen ndėrkombėtare Kadaresė, nuk ėshtė e para qė trajton raportin midis jetės dhe vdekjes. Qysh tek "Balada e zhvarrimit", kushtuar fatit pas-vdekjes tė prijėsit arbėr Gjergj Kastrioti, duket qartė prirja pėr tė zbuluar, nėpėrmjet qėndrimit ndaj varrit, kulturėn nga barbaria, dhunimin nga shenjtėrimi, sundimin e tė vdekurve mbi tė gjallėt.
Nė tregimin "E krehura", vdekja dhe varret, nė heshtjen e tyre, marrin vlerė fisnikėruese. Njeriu qė edhe me vdekjen dėshiron tė tregojė dinjitet dhe fuqi shpirtėrore ka njė varr tė thjeshtė, pa shenjė, nė njė kėnd tė padukshėm tė varrezave verilindore tė kryeqytetit, ndryshe nga shumė tė tjerė, qė, nė pėrputhje me hierarkinė zyrtare mbitokėsore, mbajnė mbi krye statuja, ornamente, lule dhe figura. Por ata nuk kanė bėrė mė shumė se Egla e vogėl pėr Shqipėrinė dhe s'kanė asnjė meritė pėr tė qenė tė diferencuar edhe pėrpara vdekjes e varrit. Nėpėrmjet varreve Kadareja ka stratifikuar gjithė shoqėrinė shqiptare, nė kuadrin e sė cilės veprojnė personazhet e tij.
Shtresėzimi i shoqėrisė nė veprėn e Kadaresė fillon me varret pa emėr, me muranat e thjeshta nė gryka malesh e pusish, me varrezat e zakonshme shqiptare, pranė kishės, rrethuar me selvi; pėr tė vazhduar mė tej me pėrmendoret dhe lapidarėt, me varret e shenjtėruar pėr motive patriotike, siē janė varret e dėshmorėve (le tė kujtojmė, pėr shembull, varrin e veēantė tė Alush Tabutgjatit; varrin e Skėnderbeut ose edhe tė pashait turk nė Orikum) dhe pėr tė pėrfunduar me piramidėn e faraonit Keops ose arkėn e hirit tė trupit tė djegur tė Ēu En Lait, qė, sipas testamentit tė tij, u derdh mbi hapėsirėn ndėrkontinentale tė Kinės, pėr ta pushtuar me frymėn e vet.

Ismail Kadare ėshtė nga personalitetet mė tė shquara tė letėrsisė shqiptare. Me veprėn e tij, qė ka shėnuar njė numėr rekord tė pėrkthimeve (nė rreth 32 gjuhė tė huaja) ai e bėri tė pranishme Shqipėrinė nė botė, me historinė dhe me kulturėn e saj shekullore.
Kadareja qė nė vitet '60 shėnoi kthesė nė letėrsinė shqiptare me poezinė dhe prozėn e tij. Brenda potencialit tė tij krijues janė mitet dhe legjendat, e shkuara dhe e ardhmja, raportet e pėrkohshmėrisė dhe tė pėrjetėsisė, dramat e kaluara dhe ato tė tashmet, veset dhe virtytet shqiptare, kullat dhe pallatet moderne, qėndresa dhe humbja, zhdukja dhe ringjallja, tė gjitha labirintet e jetės dhe tė vdekjes. Duket sikur asgjė ēka ėshtė shqiptare, nuk mund t'i shpėtojė syrit tė shkrimtarit tė madh.
E gjithė vepra e Ismail Kadaresė qė nga botimi i parė deri te i fundit ndrit nga mesazhi dhe shpresa pėr njė Shqipėri tė barazuar me shtetet mė tė qytetėruara tė botės, sepse asktu e meriton, ndihet tė pohojė autori.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:27









Martin Camaj
1925-1992

Martin Figura e Martin Camajt si studiues dhe shkrimtar zė njė vend tė shquar nė kulturėn kombėtare shqiptare. Ndonėse ai jetoi larg lexuesit tė tij natyral dhe i munguan efektet e recepsionit, prapėseprapė letėrsia e Camajt e pėrmban mjaft tė gjallė bashkėbisedimin me lexuesin e tij shqiptar. Siē ėshtė shprehur edhe vetė, ai ka qenė i dashuruar me gjuhėn shqipe dhe i shfrytėzoi nė maksimum mundėsitė e saj shprehėse.
Martin Camaj lindi nė Temal tė Dukagjinit mė 21 korrik 1925. Ai mori edukatė klasike nė Kolegjin Ksaverian tė Shkodrės, tė drejtuar nga etėrit jezuitė. Mbas pak kohėsh, pėr shkak tė vendosjes sė regjimit komunist nė Shqipėri, Camaj do tė arratiset nga vendi pėr nė Jugosllavi, ku ia del tė regjistrohet si student nė Universitetin e Beogradit. Atje mėsoi italianistikė, romanistikė, teori letėrsie, gjuhė klasike dhe sllavistikė, njė botė e re kjo pėr njė intelektual si ai, tė edukuar nė Shkodėr.
Largohet nga Jugosllavia nė verėn e vitit 1956. Shkon nė Romė, ku studion sėrish dhe doktorohet. Nė Romė ndjek rrethet letrare tė kėtij qyteti, ku njihet edhe me autorėt emigrantė nga vende tė ndryshme lindore, rusė, rumunė dhe sidomos me poetė balltikė. Ishin tė gjithė anėtarė tė njė PEN-klubi me qendėr nė Londėr. Atje nėn kujdesin e Koliqit bėhet kryeredaktor i revistės "Shejzat" (1957-1975) dhe studion sė afėrmi botėn arbėreshe.
Mė 1961 transferohet nė Mynih (Gjermani), ku specializohet pėrfundimisht nė gjuhėsinė shqipe, duke mos u shkėputur nga letėrsia. Camaj u bė profesor i gjuhės dhe i letėrsisė shqiptare nė Universitetin e Mynihut dhe mbeti atje gjithė jetėn, deri sa vdiq, mė 1992.
Kontakti me kulturat e ndryshme perėndimore, njohja e poezisė moderne tė poetėve mė tė njohur botėrorė (Camaj ishte njohės i shumė gjuhėve tė huaja), ndikuan nė formimin e tij kulturor, ndėrsa vepra e tij, qoftė nė prozė apo nė poezi mbėshtetet tėrėsisht nė gjuhėn shqipe dhe si pėrmbajtje i ka rrėnjėt nė kulturėn shqiptare, sidomos nė mitin e trashėguar. "Prandaj nuk ėshtė e rastit qė Camaj zgjodhi pėr tė banuar njė vend tė shkėlqyer, me atmosferė disi tė paqme e tė virgjėr shtėpijake, si alpet e Bavarisė, qė ēdo ēast i kujtonin malet e thepisura tė vendlindjes, ku nuk mund tė kthehej kurrė", shkruan studjuesi i njohur Robert Elsie.
STUDIMET
Nė tė njėjtėn kohė Camaj ėshtė edhe njė ndėr albanologėt mė tė shquar, kryesisht me punimet e tij mbi gjuhėn shqipe, historinė dhe tė sotmen e saj. Ndėr studimet kryesore mund tė pėrmenden: Meshari i Gjon Buzukut, Romė 1960; Tekst mėsimor i gjuhės shqipe, Wiesbaden 1969; E folmja shqipe nė provincėn e Avelinos, Firence 1971; Gramatika shqipe, Wiesbaden 1984; si dhe antologjinė Kėngė shqiptare, Düsseldorf 1974.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:28




Gjergj Fishta
1871-1940

Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.

I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".
Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.
Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).
Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.

VEPRA
Poezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin E popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila, pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimatia e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ai pėrdori 24 pseudonime.
Si krijues Fishta, nė radhė tė parė ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve, rrethanave qė kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit , mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėmė me Gėten e Danten.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:29


Marin Barleti



1460 - 1513
Historiani i shquar Marin Barleti ėshtė figura mė e madhe e lėvizjes sė humanistėve shqiptarė tė shekujve XV-XVI. Ai lindi rreth vitit 1460 nė Shkodėr. Fare i ri, mė 1478, mori pjesė me armė nė luftėn pėr mbrojtjen e qytetit tė lindjes nga rrethimi i forcave osmane. Heroizmi i bashkatdhetarėve i mbeti nė sy e nė mendje, derisa e pėrjetėsoi nė veprat e tij historike kushtuar luftrave pėr tė mbrojtur atdheun "nga kujtimi i tė cilit,- shkruan ai,- tani pėrtėrihem si pėr mrekulli, por edhe pėr tė cilin s'mund tė shkruaj pa lot nė sy". Rėnia e Shkodrės, qė ishte njė nga kalatė e fundit tė qėndresės shqiptare pas vdekjes sė Skėnderbeut, e detyroi Barletin, si shumė tė tjerė, tė mėrgonte nė Venedik me 1504. Por vepra qė i dha emėr Barletit nė kulturėn shqiptare dhe nė botė ishte "Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut", shkruar nė latinisht dhe e botuar nė Romė rreth viteve 1508-10. Kjo vepėr nė kohėn e vet u ribotua latisht tri herė, u pėrkthye nė shumė gjuhė evropiane dhe u bė burim i njė literature tė gjerė pėr heroin tonė kombėtar, tė shkruar nė gjuhė tė ndryshme tė botės, qė nga italishtja, spanjishtja, rusishtja, frengjishtja, greqishtja e deri nė japonisht. F.S.Noli ka shkruar me tė drejtė se vepra e Barletit "fitoi kėndonjės anembanė botės dhe e bėri tė pavdekshėm kujtimin e Skėnderbeut nė Evropė".
Popullariteti i madh qė gėzoi vepra shpjegohet me dy arsye: e para lidhet me subjektin qė trajton, me figurėn e Skėnderbeut, e cila u bė e njohur dhe legjendare qysh nė kohėn e vet; e dyta qėndron nė forcėn dhe bukurinė e stilit me tė cilin ajo ėshtė shkruar, njė stil qė tė rrėmben.
Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut ėshtė, nė rradhė tė parė, njė vepėr historike, por e shkruar nga njė dorė mjeshtri. Stili i gjallė dhe elegant me tė cilin e ka shkruar Barleti, e bėjnė atė njė vepėr edhe me vlerė letrare. Kėto vlera qėndrojnė nė gjuhėn e pasur dhe nė figuracionin e pasur, nė mjeshtėrinė plastike tė vizatimit tė figurės sė Skėnderbeut, nė frymėn patetike dhe vrullin tronditės qė pėrshkon tregimin, si dhe nė bukurinė, gjerėsine dhe lehtėsinė e frazės. Vepra e Barletit pėrshkruan historinė e luftrave heroike tė shqiptarėve, tė udhėhequr nga Skėnderbeu, kundėr hordhive osmane. Atė e pėrshkon nga fillimi nė fund ndjenja atdhetare, krenaria e autorit pėr vetitė luftarake tė popullit tė vet, dashuria dhe adhurimi pėr heroin, qė i dha emrin njė epoke tė tėrė nė historinė e popullit shqiptar.
Vlera mė e ēmuar qė gjen Barleti te bashkatdhetarėt e vet, ėshtė dashuria pėr lirinė, pėr trojet amtare, vendosmėria pėr tė dhėnė edhe jetėn pėr mbrojtjen e tyre.
Nuk ka gjė mė tė ēmuar pėr njeriun sesa atdheu, nuk ka detyrė mė tė shenjtė sesa lufta pėr ta mbrojtur atė nga i huaji. Kjo ėshtė njė nga idetė e mėdha tė veprės. Kryeni detyrėn ndaj atdheut, pėr tė cilin asnjėherė nuk duhet kujtuar se ėshtė derdhur gjak, se ėshtė luftuar sa duhet, sepse dashuria pėr tė ia kalon ēdo dashurie tjetėr, shkruan Barleti.
Duke folur pėr qėndresėn e shqiptarėve gjatė shekullit XV, Barleti ka vėnė nė qendėr tė veprės sė vet protagonistin dhe heroin e saj qendror Gjergj Kastriotin. Kjo figurė ėshtė vizatuar me dashuri e ngjyra tė gjalla; ajo ėshtė dhėnė me tiparet qė ia njeh historia, pra gjithmonė nė frymėn e humanizmit e tė konceptit humanist pėr njeriun dhe luftėtarin e lirisė.
Barleti e jep Skėnderbeun si personifikim tė heroit qė mishėron forcėn e njeriut, aftėsinė dhe bukurinė fizike e morale tė kėsaj krijese tė mrekullueshme, sipas botėkuptimit humanist. Figura e tij del madhėshtore, si njė hero legjendar, simbol i ēlirimtarit dhe i mbrojtėsit tė lirisė, prijės i njė populli luftėtar e trim , tė dashuruar deri nė dhembje me trojet e veta dhe me lirinė.
Luftėtar i ashpėr dhe prijės me njė zemėr tė madhe njerėzore, madhėshtor dhe legjendar - e tillė tė mbetet nė mendje figura e heroi , skalitur si me daltė nga pena e Barletit.
Nė veprėn "Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut„ autori mbron tė drejtėn e njė populli pėr tė jetuar i lirė, himnizon njeriun dhe forcėn e tij, heroizmin njerėzor dhe dashurinė e natyrshme pėr trojet e tė parėve.
Duke qenė njė vepėr historike, libri i Barletit ka rėndėsinė pėr tė dhėnat dhe faktet qė sjell. Pa kėtė vepėr historiografisė pėr Skėnderbeun do t'i mungonin burimet e para, qė e kanė ushqyer dhe vazhdojnė t'a ushqejnė edhe sot. Nė disa raste, i rrėmbyer nga entuziazmi qė i shkakton kujtimi i ngjarjeve heroike qė pėrshkruan edhe urrejtja pėr pushtuesin, Barleti i zmadhon ngjarjet e‚ sidomos ndryshon shifrat e pjesėmarrėsve nė luftime. Por, prapėseprapė, nė thelb dhe nė frymėn e saj tė pėrgjithshme vepra i pėrmbahet sė vėrtetės historike.
Me librin e tij Marin Barleti qėndron nė fillimet e letėrsisė shqiptare, e cila e nis udhėn e saj me njė vepėr tė pėrmasave tė mėdha. Kjo vepėr ėshtė shkruar nė latinisht, qė asokohe ishte gjuha e kulturės nė Evropė, por ajo i pėrket kulturės shqiptare, jo vetėm se ėshtė shkruar nga njė shqiptar, por se ėshtė bota shqiptare qė i ka dhėnė jetė kėtij argumenti madhėshtor tė kulturės sė hershme tė kėtij populli tė lashtė.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:30


Millosh Gjergj Nikolla




Millosh Gjergj Nikolla
Ditėlindja: 13 tetor 1911
Vendlindja: Shkodėr
Ditėvdekja: 26 gusht 1938
Vendvdekja: Torre Pellice TORINO, ITALI
Pseudonim(e): Migjeni

Millosh Gjergj Nikolla i njohur si Migjeni lindi mė 13 tetor 1911 nė Shkodėr nė njė familje tė varfėr qytetare; vdiq mė 26 gusht 1938 nė moshėn 27-vjeēare nė njė sanatorium pranė Torinos nė Torre Pellice. Ishte poet dhe prozator. Shtepia ku lindi poeti nuk ekziston me prej shume vitesh. Ajo ishte e ndertuar ne oborrin e shtepise se Trimēeveve dhe pikerisht kjo shtepi u be edhe Muzeu i Migjeni nga viti 1961 deri ne vitin 1993.

Shkollėn fillore e kreu nė qytetin e lindjes, mė 1928-1932 ndoqi mėsimet e mesme teologjike nė Manastir. Nė vitet 1933-1937 punoi si mėsues filloreje nė Vrakė, Shkodėr dhe nė Pukė. Kjo ėshtė edhe koha kur zhvilloi veprimtarinė letrare. Shkrimet e para i botoi mė 1934, bashkėpunoi nė revistat "Illyria", "Bota e re" etj. Mė 1936 veprat e veta poetike i pėrmblodhi nė librin "Vargje tė lira", tė cilin censura nuk e la tė qarkullojė. Nga fundi i vitit 1937 shkoi nė Itali pėr tu shėruar nga sėmundja e mushkėrive. La nė dorėshkrim njė pjesė tė rėndėsishme tė prozės sė tij.

Migjeni kishte bindje te perparuara per kohen e tij, me tė cilat filloi tė brumoset qė nė bankat e shkollės nėn ndikimin e veprave tė autorėve pėrparimtarė. Punėn si shkrimtar e nisi kur nė letėrsinė shqiptare po forcohej rryma demokratike me shkrimet e tij realiste, thellėsisht novatore nga brendia dhe forma, dha ndihmė tė madhe nė zhvillimin e saj tė mėtejshėm.

Nė themel tė veprimtarisė sė Migjenit qėndron aspirata pėr njė botė tė re, ku njerėzit e thjeshtė tė jetojnė tė lirė dhe tė lumtur me dinjitet njerėzor dhe pa frikė pėr tė nesėrmen. Ky humanizėm aktiv pėrshkon tej e ndanė veprėn e tij. Nė poezitė e para, si "Zgjimi", "Tė birt' e shekullit tė ri", "Shkėndija", "Shpirtėnit shtegtarė", etj. pakėnaqėsia e thellė ndaj realitetit ēifligaro-borgjez dhe ėndrra e autorit pėr njė tė ardhme tė bukur u shpreh me figura tė gjalla romantike. Poeti u ngrit kundėr amullisė shoqėrore dhe forcave qė mbanin vendin nė errėsirė («kalbėsinave qė kėrkojnė shejtnim»). Kritika e rreptė e gjendjes sė rėndė tė vendit u gėrshetua nė kėto vepra me dėshirėn e zjarrtė pėr "njė agim tė lum e tė drejtė kombėtar", me grishjen pėr tė luftuar pėr ditė mė tė bukura. Pėr zhvillimin e Migjenit si shkrimtar ėshtė #@!--)akteristik kalimi i tij i shpejtė nga romantizmi revolucionar nė realizmin kritik.

Pasqyrimi i varfėrisė sė thellė tė masave zė vend qendror nė botimet e Migjenit pėr shkrimtarin kishte rėndėsi tė madhe shoqėrore qė tė dilte nė dritė sa mė qartė humnera e vuajtjeve, ku e kishte hedhur popullin regjimi reaksionar. Heronjtė e veprave tė tij mė tė mira ("Bukėn tonė tė pėrditshme falna sot", "Bukuria qė vret", "Mollė e ndalueme", "Legjenda e misrit", "A don qymyr zotni?"etj.) ishin tė papunė qė rropateshin gjithė ditėn pėr tė nxjerrė kafshatėn e gojės, malėsorė qė qėndronin nė zgrip tė jetės, tė mjerė qė nuk u kishte ecur nė jetė dhe ishin flakur jashtė shoqėrisė. Nė "Poemėn e mjerimit", veprėn e tij mė tė shquar, Migjeni pėrshkroi nė tablo tė gjallė dhe rrėqethėse tė gėlltitjes sė vėshtirė tė masave tė shtypura dhe tė shfrytėzuara, tė venitjes sė tyre fizike nėn grushtin e mjerimit, qė sundonte nė vend dhe mbrohej nga monarkia ēifligaro-borgjeze. Nė njė varg shkrimesh, si "Zoti tė dhashtė" etj., Migjeni fshikulloi ashpėr indiferentizmin e klasave tė kamura ndaj vuajtjeve qė hiqte populli. Shtresat e privilegjuara Migjeni i pasqyroi kryesisht nė jetėn e tyre vetjake, ai tregoi moralin hipokrit dhe despotizmin qė #@!--)akterizonte marrėdhėniet e tyre familjare ("Tė ēelen arkapijat", "Studenti nė shtėpi"). Nė "Studenti nė shtėpi" vuri nė lojė inteligjencien borgjeze, si forcė e paaftė pėr tė luftuar pėr ideale tė larta. Migjeni goditi haptazi dhe me forcė artin dhe shtypin zyrtar ("Kanga skandaloze", "Programi i njė reviste", "Novelė mbi krizėn"etj.). Skamorėt, tė cilėt i urrenin shtypėsit, por ende nuk guxonin tė ngriheshin kundėr tyre, Migjeni i pasqyroi me simpati tė thellė. Nė skicat "Luli i vocėrr"dhe sidomos te "Zeneli", shkrimtari vuri nė dukje aftėsitė intelektuale tė masave dhe dėshirėn e zjarrtė pėr ndryshime nė gjendjen e tyre shoqėrore. Shkrimtari tregoi edhe shfaqjet, sado tė zbehta tė protestės sė tyre ndaj padrejtėsisė shoqėrore ("Mollė e ndalueme"). Rrėfimi i thjeshtė dhe konciz, imtėsitė, qė zbulojnė thelbin e dukurisė, fryma polemike, psikologjizmi i hollė, prirja pėr t'i dhėnė personazhet me disa viza, figurat poetike shprehėse, ironia - kėto janė veēoritė kryesore tė stilit tė Migjenit. Shkrimet e tija lanė gjurmė tė dukshme nė letrarėt e rinj tė kohės.

Me mohimin e shoqėrisė ēifligaro-borgjeze dhe aspiratėn e fortė pėr njė tė ardhme mė tė mirė pėr masat e popullit, Migjeni pati ndikim tė ndjeshėm nė rrethet e rinisė pėrparimtare; me veprat e tij ndihmoi nė formimin shpirtėror tė saj. Kėtė rol ato e luajtėn edhe nė vitet e qėndresės kundėr pushtuesit fashist, kur qarkullonin dorė mė dorė.

Pas Ēlirimit trashėgimi letrar i Migjenit u bė i njohur plotėsisht. ("Veprat" e plota tė Migjenit janė botuar tri herė: 1954, 1957, 1961, kanė dalė edhe njė varg botimesh tė tipave tė ndryshėm). Shkrimet poetike dhe nė prozė tė Migjenit janė pėrkthyer nė disa gjuhė tė huaja. Pėr jetėn dhe shkrimet e tija janė botuar studime e artikuj tė shumtė.

Me interesimin e pushtetit popullor eshtrat e Migjenit u sollėn nė atdhe (1956). Ju dha titulli "Mėsues i Popullit" (1957).





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:30


Nazmi Rrahmani
1941

Nazmi Rrahmani ėshtė shkrimtari qė ka patur dhe vazhdon tė ketė njė numėr tė madh lexuesish, sidomos nė Kosovė. Tek shkollarėt e mesėm ėshtė pa dyshim mė i njohur, por ėshtė i lexueshėm pėr tė gjitha shtresat shoqėrore dhe pėr tė gjitha moshat. Rrahmani ėshtė ndėr autorėt e paktė tė letėrsisė sė sotme shqiptare, qė shkruan vetėm llojin e prozės sė gjatė, romanin. Pėr nga formacioni stilistik ėshtė i shkollės realiste klasike, por i njė realizmi tė pėrafėrt me atė tė narracionit dokumentar.

Nazmi Rrahmani lindi nė Bellofcė tė Podujevės. U shkollua nė Podujevė dhe nė Prishtinė. Studimet pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe i kreu nė Prishtinė. Pas studimeve punoi si gazetar nė Radio-Prishtina e mė pas te gazeta "Rilindja", pėr tė vazhduar nė redaksinė "Jeta e Re" dhe mė pas nė redaksinė e botimeve "Rilindja". Aktualisht jeton nė Prishtinė. Ka botuar romanet:
Malėsorja, 1965, Pas vdekjes (Kthimi i njeriut tė vdekur), 1975, Tymi i votrės sė fikur, 1969, Toka e pėrgjakur, I,I1,1973, Rruga e shtėpisė sime, 1978.
Lexuesit e shumtė tė N. Rahmanit, fare lehtė mund ta identifikojnė mjedisin e fshatit tė Llapit dhe Gollokut, qė ėshtė thuajse i njėjtė me botėn fshatare tė kėsaj hapėsire etnike. Pėr mė shumė, lexuesi i kėsaj hapėsire ėshtė nė gjendje tė identifikojė personazhet dhe fatet e tyre tė ngjashme, familjet dhe bėmat e vėrteta, kohėn dhe parashenja tė tjera tė kėtij mjedisi. Autori, me kėtė rast, nė romanet e veta i ndėrlidh, i pėrplotėson historitė dhe bėmat, fatet e personazheve tė shumtė pėrmes sajimeve krijuese imagjinative. Ngjarjet e rrėfyera nga njerėzit dhe pėr njerėzit e kėsaj hapėsire kosovare shtrihen brenda harkut kohor qė kap gati gjysmėn e parė tė shekullit njėzet dhe janė pasqyrė dhe dokument i fshatit tė atėhershėm, e pjesėrisht dhe tė atij tė sotėm. Akoma mė saktė: fati individual dhe fati kolektiv nė kėtė sagė narrative romanore ndėrlidhet me atė tė shqiptarėve mes dy luftėrave botėrore, e qė arrin deri nė ditėt tona. Edhe atėhere kur nė dukje fati i personazheve duket i izoluar, nė fakt, ėshtė refleks i fatit kolektiv. Edhe pozita e rėndė e gruas (Hajrija, Malėsorja), dhe skamja ekstreme, dhe vrazhdėsia, brutaliteti deri nė gjakmarrje, dhe shpėrngulja, ērrėnjosja nga trualli i tė parėve, vihet nė njė sfond tė pėrgiithshėm: mungesa e lirisė, jeta nėn terrorin e pushtuesit.Lirisht mund tė thuhet se letėrsia qė shkruan Nazmi Rrahmani ėshtė e angazhuar nė kuptimin e mirė tė fjalės, angazhim me sens tė humanizmit dhe tė marrėdhėnieve mes njerėzve. Pėr pozicionimin e shkrimtarit ndaj realitetit, pėr vizionin e tij jetėsor dhe filozofik, vlen tė sjellim njė mendim nga studimi monografik i Sabri Hamitit: "... realiteti ėshtė edhe jashtė nesh edhe nė ne. Ai ekziston nė vetėdijen e njeriut tė vetėm nė formėn e njėmendėsisė, nė formėn sa njeriu mund ta njohė". Nė veprėn letrare, nė roman, kjo shkallė e pėrngjasimit me realitetin, nuk mbetet nė nivelin e njohjes, por merr njė trajtė mė individuale, subjektive dhe manifestohet si qėndrim i individit. Duke u menduar t'i shmanget kėtij subjektivizmi, Nazmi Rrahmani i ndėrthur ndodhitė dhe idetė qenėsore nė vepėr rreth njė boshti themelor, personazhit, tė cilin e vendos nė njė mjedis tė caktuar jetėsor. Plkėrisht nga ky kontekst tėrėsor i realitetit, autori nxjerr personazhe qė pėrputhen plotėsisht me perspektivėn e zėrit autorial tė tekstit.
Angazhimi i shkrimtarit kėshtu shtrihet nė tė gjitha sferat e teknologjisė narrative, si nė pėrzgjedhjen e ngjarjes tėrėsore, nė renditjen dhe kronologjinė e tyre, nė paraqitjen dhe pėrshkrimin e mjedisit, nė emėrtimet e personazheve dhe toponimet gjeografike, nė ndėrhyrjen e personaliteteve historike e kombėtare.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:31


Azem Shkreli
1938-1997

Azem Shkreli zė vend nė krye tė poezisė aktuale shqiptare. Krahas cilėsisė, poezia e Shkrelit shėnoi kthesė nė rrjedhat e poezisė nė Kosovė: e zgjeroi spektrin tematik; e subjektivizoi dhe intimizoi heroin lirik dhe ēka ėshtė mė me peshė, solli njė ndjesi tė re, tė mprehtė ndaj gjuhės, ndaj fjalės. Kėshtu, ajo i hapi rrugė bindshėm poezisė sė viteve pesėdhjetė, tė ngarkuar me patosin e euforisė kolektive.


Azem Shkrelķ lindi mė 1938 nė Rugovė tė Pejės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa nė Prishtinė ai vazhdoi shkollėn e mesme pėr tė vazhduar fakultetin Filozofik, degėn e gjuhės dhe tė letėrsisė shqipe. Pėr shumė vjet ai ka qenė kryetar i shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, drejtor i Teatrit Krahinor nė Prishtinė dhe themelues e drejtor i Kosova Filmit. Vdiq nė pranverėn e vitit 1997.
Ka botuar kėto vepra nė poezi Bulzat (1960), Engjujt e rrugėve (1963), E di njė fialė prej guri (1969), Nga bibla e heshtjes (1975), Pagėzimi i fjalės (1981), Nata e papagajve (1990), Lirikė me shi (1994), Zogj dhe gurė (1997). Nė prozė: #@!--)vani i bardhė (1961), Sytė e Evės (1975), Muri pėrfundi shqipes Shtatė nga at, si dhe dramat: Fosilet (1968), Varri i qyqes (1983) etj. Poezitė e tij janė pėrkthyer nė shumė gjuhė tė huaja.
Shfaqja e Azem Shkrelit si poet, pėrpos qė pėrputhej me ardhjen e talentit tė fuqishėm, shėnonte njėkohėsisht kthesėn e parė drejt hapjes dhe modernizimit tė poezķsė shqipe tė Pasluftės. Shkreli u ngjķt natyrshėm nė kulmet e poezisė sė sotme shqiptare dhe kėtė vend ai e konsolidoi dhe e pėrforcoi nga njėra vepėr poetike nė tjetrėn, deri nė atė tė fundit, qė e la dorėshkrim "Zogj dhe gurė", botuar mė 1997.

Veprimtaria nė poezi dhe nė prozė e Azem Shkrelit nė fund tė viteve pesėdhjetė dhe nė fillim tė gjashtėdhjetave, shėnon kthesė cilėsore dhe kthesė nė praktikat krijuese letrare. Gjatė viteve pesėdhjetė, si gjimnazist, Azem Shkreli, ka mundur tė lexojė nga letėrsia e kohės nė gjuhėn shqipe njė poezi tematikisht tė kufizuar, me strukturė dhe sajim artistik gjuhėsor pa origjinalitetin e duhur. Nė prozė gjendja ishte edhe mė e varfėr. Me pėrjashtim tė ndonjė emri, (Hivzi Sulejmani) ajo pak prozė e autorėve jo fort tė talentuar, kryesisht trajtonte tematikėn e luftės dhe tė fitores pėrmes rrėfimit klishe bardh e zi dhe tė metodės sė realizmit socialit.
Kėshtu Azem Shkreli shėnoi kthesėn e parė mė tė rėndėsishme nė poezi, nė radhė tė parė, duke e ēliruar Unin lirik intim nga ai kolektlv, duke selitur nė tė temėn e dashurisė pėr vendlindjen dhe duke portretizuar njeriun e truallit rugovas, me ngjyrimet e traditės dhe tė lashtėsisė, dashurinė pėr vashėn, lirikėn peizazhiste, etj. Nga ana tjetėr thyerjen e parė tė madhe nė letėrsinė shqiptare, kosovare, Shkreli e bėri me romanin "#@!--)vani i bardhė" si edhe me tregimet e pėrfshira nė vėllimin "Sytė e Evės", qė qėndrojnė ndėr mė tė realizuarat nė prozėn tonė tė shkurtėr...





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:31


Ali Podrimja
1942

Ali Podrimja ėshtė autor i mė shumė se dhjetė vėllimeve me poezi dhe mbahet sot nga kritika si pėrfaqėsuesi mė tipik i poezisė sė sotme shqiptare dhe si njė poet me emėr dhe nė shkallė kombėtare. Botėn e vet poetike poeti e artikulon pėrmes njė sistemi figurativ tė konsoliduar (veēanėrisht me simbolin dhe metaforėn) dhe me njė shkallė mjaft tė lartė ndjeshmėrie.
Ali Podrimja lindi e u rrit nė Gjakovė. Studjoi gjuhė dhe letėrsi shqiptare nė Universitetin e Prishtinės, ku dhe jeton aktualisht. Periudha vendimtare pėr formimin shpķrtėror dhe intelektual tė poetit janė vitet pesėdhjetė. Mė 1957 botoi poezinė e parė nė revistėn "Jeta e Re". Ishin vitet kur shqiptarėt nė Kosovė pėrjetonin njėrin nga terroret me tė egra tė pushtuesit serb, kohėn e aksionit famėkeq pėr mbledhjen e armėve dhe tė shpėrnguljeve mė drįmatike tė pėrmasave tragjike pėr Kosovėn dhe shqiptarėt (rreth treqindmijė tė shpėrngulur dhunshėm nė Turqi). Poeti rritej dhe piqej nė kėto kushte, nė kėtė atmosfere agonie, qė e kishte mbėrthyer Kosovėn. Qyteti i Gjakovės, ku kishte lindur dhe shkollohej, qytet me traditė tė pasur patriotike, ishte mė i godituri nga kjo vėrshimė policore e UDB-sė serbe. Poeti i pėrfshirė nė kėtė pėrditshmėri ndjeu nevojė tė rezistojė, tė kundėrvihet dhe ta stigmatizojė tėrthorazi synimin e pushtuesit:
Qaj rrafshi im i dashur, qaj! (fjala ėshtė pėr rrafshin e Dukagjinit,)
Diellin tėnd verbuar e kanė tytat
E vatrat shkimbur deri mė njė...
Vargjet janė shkėputur nga poemthi lirik ,Hija e tokės", tė cilin Ali Podrimja e shkruajti nė vitin 1960, kur ishte gjimnazist. Njė vit mė pas, mė 1961, Ali Podrimja botoi pėrmbledhjen e parė me vargje elegjiake Thirrje. Mė pas vijnė pėrmbledhjet Shamijat e pėrshėndetjeve (1963), Dhimbė e bukur (1967), Sampo (1969), Torzo (1971) etj., deri nė veprėn e tij mjeshtėrore Lum, lumi, (1982), qė shėnoi njė kthesė nė poezinė bashkėkohore kosovare.
Nė vitet '80 e '90 ai do tė vazhdojė tė botojė libra poetikė si Zari, Buzėqeshje nė kafaz etj., deri te dy librat nė prozė: Burgu i hapur (1998) dhe Harakiri (1999).
Kur pėr njė poet themi se nuk ėshtė konvencional, pra ėshtė modern, kėtė duhet ta kuptojmė kėshtu: Ali Podrimja e ēliron poezinė shqipe nga disa rregulla metrike, siē ėshtė: vargu i thurur, apo nga pėrmbajtjet si fryma apologjike, brohoritėse e poezisė sė pasluftės etj. Por, ai vendos parime tė tjera krijuese, siē ėshtė vargu i lirė, shqiptimi metaforik, gjuha e ironisė, efikase pėr tė shprehur zona mė tė errėta apo mė tė fshehta tė natyrės sė njeriut. Synimi i poetit pėr t'u fshehur pėrmes reflekseve ezopike dhe pėr t'i pėrcjellė ato, duke shmangur ndalesat e jashtme, e nxjerrin nė plan tė parė mesazhin dhe nė plan tė dytė atė pjesė tė vlerės artistike qė arrihet pėrmes ritmit dhe euforisė. Me rėndėsi ėshtė tė kuptohet, nėse kėto parime poetike tė Ali Podrimjes, janė parime tė njė brezi dhe tė njė kohe dhe duhet tė njihen si pėrvojė. Pa to nuk mund tė kuptohet dhe tė zbulohet arti poetik nėpėr kohė, sidomos pėr krijuesit e rinj, poetėt e mėdhenj janė shkollė, nga e cila mund tė mėsojnė; janė pėrvojat, nga tė cilat do tė nisin ata tė krijojnė parimet e tyre poetike. Poezia e Ali Podrimjes, e pėrkthyer nė shumė gjuhė tė huaja, ėshtė pranuar e vlerėsuar pikėrisht pėr arsye se nė thesarin universal tė vlerave, hyn bindshėm pėrmes koloritit tė veēantė, pėrmes botės shpirtėrore me individualitetin e vet tė formuar, tė ndryshėm nga tė tjerėt.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:31


Fan Noli
1882-1965

Emri i Fan Nolit, Theofan Stilian Noli, ėshtė lidhur me gjithė kulturėn e re shqiptare tė shekullit tonė. Pėr fat tė keq si shume artistė tė mėdhenj shqiptare, ai lindi dhe vdiq larg atdheu. Por midis kėtyre dy datave zemra e tij e madhe rrahu vetėm pėr Shqipėrinė, shpirti i tij krijoi gjėra madhėshtore qė e lartėsuan dinjitetin e shqiptarit, kurse nė veprimtarinė energjike tė pėrditshme iu pėrkushtua pavarėsisė e tėrėsisė tokėsore tė atdheut dhe sidomos demokratizimit tė jetės shqiptare.

Vendlindja, Ibrik-tepeja ose Qyteza, njė fshat shqiptar nė Traki, afėr Adrianopojės, si dhe disa fshatra tė tjera afėr tij ishin pėr Nolin nga mėnyra e jetesės, zakonet e temperamenti, si njė copėz e shkėputur nga Shqipėria. Aty shpirti i tij thithi tė pastėr botėn shqiptare, kulturėn e gjerė popullore, mori informacionin e parė pėr historinė e Shqipėrisė e jetėn e kryetrimit Skėnderbe. Pasi kreu nė greqisht shkollėn fillore dhe gjimnazin, nė vitin 1900, nė moshėn 18 vjeēare, ai u largua nga vendlindja pėr tė mos u kthyer dot mė dhe shkoi nė Athinė.
Nė gjimnazin grek ai ishte njohur me letėrsinė antike greke, me letėsinė evropiane e sidomos me veprėn e Shekspiri.
Kjo gjė i kishte ngjallur atij dėshirėn pėr ta zgjeruar kulturen e vet, dėshirė qė mbeti e zjarrtė nė shpirtin e tij deri sa vdiq. Kėshtu ky djalosh i ri , me interesa tė gjera, shėndetlig, por i guximshėm e me njė intuitė tė zhvilluar, i hyri rrugės sė studimeve, qė pėr tė ishte mjaft e vėshtirė, sepse i mungonin mjetet financiare. Pikėrisht prej kėsaj mungese ai shpejt i ndėrpreu ato, tė cilat do tė mund t'i vazhdonte shumė mė vonė, nė njė moshė tė madhe. (Vetėm me 1912 ai kreu studimet e larta dhe u diplomua per arte , kurse mė pas nė moshėn 55-vjeēare, mbaroi konservatorin, dhe nė moshėn 63-vjeēare mori doktoratėn e filozofisė pėr histori). Pėr tė siguruar jetesėn hyri nė njė shoqėri tramvajesh e me pas si sufler nė njė teater. Herė-herė luante edhe ndonjė rol tė vogėl , por puna nė teater nuk i vleu mė tepėr, sepse e nxiti tė shkruante dramėn "Zgjimi", nė greqisht, (e cila u ndalua tė shfaqej sepse aludonte pėr lėvizjen shqiptare pėr liri), dhe me vonė dramėn nė shqip "Izraelitė e filistinė". Mė 1903 shkoi nė Egjipt ku punoi pėr dy vjet si mėsues. Gjatė kėsaj kohe ai u njoh me patriotė tė shquar tė kolonisė shqiptare tė Egjiptit: Thanas Tashkon e Jani Vruhon, tė cilėt luajtėn njė rol tė rėndėsishėm pėr drejtimin qė do tė merrte jeta e Fan Nolit. Ata e lidhėn atė me lėvizjen patriotike shqiptare edhe ai po nė kėtė kohė pėrktheu nė greqisht veprėn e Sami Frashėrit "Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet". Mė 1906 Noli u dėrgua nė Amerikė nga patriotėt e kolonisė sė Egjiptit pėr organizimin e lėvizjes kombėtare tė shqiptarėve tė atjeshėm. Brenda njė kohe tė shkurtėr Noli krijoi shoqėrinė "Besa-besė", qė mė pas u shkri nė federatėn "Vatra"si dhe gazetėn "Dielli". Nė Amerikė ai u detyrua tė bėjė njė punė tė rėndė qė tė siguronte jetesėn.
Nga gjithė veprimtaritė e kėsaj periudhe tė jetės politike tė Nolit, mė e rėndėsishmja ėshtė shkėputja e kishės ortodokse shqiptare dhe lufta kundėr propagandės shoviniste greke. Pėr kėtė qėllimin mė 1908 ai u dorėzua prift dhe duke vazhduar traditėn e nisur nga Kristoforidhi pėrktheu shumė libra tė ndryshėm tė kishės nė gjuhėn shqipe.

Kur u shpall Pavarėsia, Noli pėrshėndeti qeverinė e Ismail Qemalit, ndėrkohė qė kishte bėrė edhe njė udhėtim nėpėr Evropė pėr tė mbrojtur ēėshtjen shqiptare. Periudha mė e rėndėsishme e aktivitetit tė tij nė tė gjitha fushat ėshtė dekada 1920-1930. Mė 1920 ai, sė bashku me patriotė tė tjerė, u pėrpoq dhe arriti tė sigurojė pranimin e Shqipėrisė nė Lidhjen e Kombeve. Mė 1921 ai botoi edhe veprėn e rėndėsishme "Historia e Skėnderbeut".
Gjatė viteve `20-24, nė krye tė opozitės demokratike, Noli zhvilloi njė luftė tė ashpėr nė Parlament dhe jashtė tij kundėr gjithė forcave reaksionare dhe feudale, duke ngritur zerin pėr vendosjen e lirive demokratike dhe zbatimin e reformės agrare. Fjalimi i tij mbi varrin e Avni Rustemit nė Vlorė shėnoi fillimin e Revolucionit Demokratik nė Shqipėri.
Me fitoren e revolucionit Noli u caktua kryetari i qeverisė sė re, qė doli prej tij, qė ishte qeveria me pėrparimtare nė Ballkan. Ajo shpalli njė program revolucionar e demokratik, por nuk arriti ta realizojė. Revolucioni Demokratik nė Shqipėri u gjend menjėherė i rrethuar nga qėndrimi armiqsor i Fuqive tė Mėdha, monarkive dhe qeverive evropiane tė shteve ballkanike. Nolit iu desh tė bėnte njė pėrpjekje tė jashtėzakonshme qė qeveria shqiptare tė njihej. Por ndėrkohe gjithė forcat reaksionare tė vendit, tė kryesuara nga A.Zogu dhe tė ndihmuara nga qeveria jugosllave si nga ana financiare, ashtu edhe me mercenarė biellogardistė arritėn ta rrėzojnė qeverinė demokratike, e cila duke mos patur kohė tė realizojė reformat e shpallura, sidomos reformen agrare, mbeti e shkėputur nga populli. Noli u detyrua tė mėrgojė jashtė vendit nė Austri dhe u dėnua me vdekje nė mungesė. Gjithė demokratėt revolucionarė nė mėrgim themeluan nė Vjenė Komitetin Nacional Revolucionar (Konare) me Nolin si kryetar. Nė organin "Liria Kombėtare"
Tė kėtij Komiteti qė dilte nė Gjenevė, Noli botoi shumė artikuj qė demaskonin Zogun dhe armiqtė e Shqipėrisė, fashizmin dhe reaksionin si edhe disa nga poezitė e tij mė tė mira. Noli u end nėpėr Evropė plot tetė vjet, duke mos pushuar sė punuari pėr Shqipėrinė, me shpresė se do tė vinte njė ditė qė ai tė kthehej pėrsėri. Por mė 1932, kur Zogu arriti tė forconte mjaft pushtetin e tij despotik, ai e humbi shpresėn dhe u largua pėr nė Amerikė pėr tė mos e parė mė kurrė atdheun. Mė mirė se gjithēka, gjendjen e rėndė shpirtėrore tė tij nė kėtė kohė e shpreh poezia "Moisiu nė mal".
Noli
Kryeprofetit dita i ngryset
Dhe shpirtkėputur pėrdhe pėrmbyset
Me lot nė sy, me zemėr tė ngrirė
I lyp mėshirė.

Pse kaqė gjatė, Zot, m'arratise,
Pse mė pėrplase, mė pėrpėlise,
Pse shpresėn dyzetvjet ma ushqeve,
Dhe sot ma preve?

Pėrveē veprimtarisė shumė tė rėndėsishme politike, poetike e publiēistike, gjatė kėtij dhjetėvjeēari Noli pėrktheu tragjeditė e Shekspirit, Rubairat e Omar Khajamit, Don Kishotin e Servantesit etj. Nė gjithė kėtė veprimtari politike, patriotike, artistike e shkencore Noli mbeti demokrat konsekuent. Vegjėlia ishte shtresa e vetme qė ai vlerėsonte, shtresa, tek e cila ai besonte, kurse feudalizmi ishte klasa qė ai urreu pėr vdekje, klasa pėr tė cilėn ai s'pati kurrė ndonjė iluzion. Megjithatė si politikan e udhėheqės shteti ai humbi nė ndeshjen me feudalizmin, pasi nuk deshi kurrė tė pėrdorej dhuna.
Pasi u vendos nė ShBA, u mor me krijimtari letrare, me studime tė ndryshme, siē ishte "Bethoveni dhe Revolucioni Francez" etj dhe me organizimin e veprimtarive tė kishės shqiptare nė Amerikė, e cila shėrbente si qendėr e lidhjes sė kolonisė shqiptare. Fan Noli mbeti deri nė fund tė jetės sė tij njė demokrat i shquar.
Ky vigan i demokracisė e i kulturės shqiptare, te i cili vepron me tė njėjtėn forcė intuita e artistit shkencėtarit dhe e politikanit, ky patriot i madh qė shkriu gjithēka pėr Shqipėrinė, pėr fat tė keq vdiq larg saj mė 13 mars 1965 nė ShBA, ku ndodhen edhe sot eshtrat e tij.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:31


Faik Konica
1875-1942

Faik Konica ėshtė njė nga personalitetet mė nė zė tė kulturės dhe letėrsisė shqiptare. Prozator dhe poet, publiēist dhe estetist, kritik letrar dhe pėrkthyes, ai me veprėn e tij tė shumanshme pasuroi dhe ngriti nė lartėsi tė reja fjalėn shqipe dhe mendimin letrar shqiptar. Njeri me dituri tė madhe, dhe dhunti artistike, mjeshtėr i hollė i gjuhės shqipe, F.Konica ka hyrė nė historinė e kulturės sonė kombėtare jo vetėm si erudit e stilist i pėrkryer, por edhe si shkrimtar me vlera tė shquara ideoartistike. I lindur nė Konicė, mė 15 mars 1875 nė njė familje tė vjetėr feudale mėsimet e para ai i mori nė vendlindje, nė gjuhėn turke, arabe dhe greke. Mė vonė hyri nė liceun perandorak francez tė Stambollit pėr tė kryer pastaj shkollėn e mesme nė Francė. Ndoqi studimet pėr filozofi nė Dizhon dhe Paris. Fitoi disa konkurse, duke u nderuar me ēmime pėr aftėsitė e tij intelektuale jo tė zakonta. Mė 1912 u diplomua pėr letėrsi nė universitetin e Harvardit tė SH.B.A. Faik Konica qysh i ri e lidhi jetėn me veprėn e tij dhe me lėvizjen kombėtare shqiptare. Pasi boton broshurėn "Shqipėria dhe turqit" (1895) nė Paris ai vendoset nė Bruksel (Belgjikė), ku nxjerr revistėn "Albania", kjo revistė politiko-kulturore dhe letrare u bė organi mė i rėndėsishėm e mė me autoritet i Rilindjes sonė. E botuar nė gjuhėn shqipe, frėnge dhe pjesėrisht turke, si njė enciklopedi e vėrtetė, ajo propogandoi pėr vite me radhė (1897-1909) programin e lėvizjes kombėtare shqiptare, historinė dhe kulturėn e popullit tonė. Mė 1909 F.Konica, si u mbyll revista "Albania" nė Londėr, i ftuar nga atdhetarėt shkon nė SH.B.A. ku drejton gazetėn "Dielli" edhe mė pas gazetėn "Trumpeta e Krujės". Me themelimin e Federatės "Vatra", mė 1912 ai zgjidhet sekretar i pėrgjithshėm i saj. Faik Konica dhe Fan Noli, duke qenė udhėheqėsit kryesorė tė lėvizjes kombėtare shqiptare nė SH.B.A., do tė shkojnė nė Londėr pėr mbrojtjen e ēėshtjes kombėtare nė Konferencėn e Ambasadorėve. Nė kongresin shqiptar tė Triestes (1913), qė u mblodh pėr tė kundėrshtuar copėtimin e Shqipėrisė nga armiqtė e saj, Konica u zgjodh kryetar. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore dhe mė pas, ai zhvilloi veprimtari tė dendur diplomatike nė dobi tė atdheut, nė Austri, Zvicėr, Itali e gjetkė. Nė 1921 u kthye nė SH.B.A., ku u zgjodh kryetar i Federatės "Vatra", po ndėrkaq nė vitet 20 u lidh dhe ndikoi nė lėvizjen demokratike qė zhvillohej nė Shqipėri. Kėtė do ta bėnte nėpėrmjet gazetės "Dielli" dhe "Shqiptari i Amerikės". Me dėshtimin e Revolucionit Demokratik, me ardhjen e A.Zogut nė fuqi, Konica u emėrua ministėr fuqiplotė i Shqipėrisė nė SH.B.A. Vdiq nė Uashington nė 14 dhjetor 1942.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:31


Mitrush Kuteli

Mitrush Kuteli ėshtė pseudonimi i Dhimitėr Paskos, i njėrit prej prozatorėve mė tė shquar tė letėrsisė sonė, ushqyer qė nė fėmijėri me legjendat dhe baladat e Jugut, sidomos me ato tė malėsisė sė Pogradecit, qytetit tė lindjes sė tij. Duke njohur thellė edhe letėrsinė botėrore, ai arriti tė krijojė njė prozė realiste origjinale, tė fuqishme, me njė fantazi tė jashtėzakonshme.
Mėsimet e mesme i kreu nė Selanik, kuse tė lartat nė Bukuresht, ku mė 1934 mori titullin "Doktor i shkencave ekonomike". Mė 1942 u kthye nė atdhe, ku punoi nė fillim si ekonomist dhe mė vonė e derisa vdiq, mė 4 maj 1967, si pėrkthyes.Mitrush Kuteli, si njė personalitet demokrat qė i shpalli hapur e me guxim pikpamjet e tij, u keqtrajtua nga shteti monist deri sa u dėnua edhe me burgim. Keqtrajtimi i tij vazhdoi edhe pas daljes nga burgu, kur ai u detyrua ta vazhdojė punėn e tij krijuese nė kushte tė vėshtira ekonomike dhe i lėnė nė harresė nga shtypi zyrtar.
Veprimtarinė letrare e nisi me botimin e vjershave e tregimeve, po edhe me artikuj qė kishin njė frymė antizogiste nė gazetėn "Shqipėria e re", nė Kostancė (Rumani).
Vepra letrare tė tij janė vėllimet: "Netė shqiptare", "Ago Jakupi", "Kapllan aga i Shaban Shpatės", "Dashuria e berberit Artan", "Shėnimet letrare", "Sulm e lotė", "Kėngė e britma nga qyteti i djegur", "Mall e brengė", "Havadan mė havadan", "Tregime tė moēme shqiptare" etj. Si pėrkthyes ai pasuroi kulturėn shqiptare me Kryevepra tė letėrsisė botėrore si "Kujtimet e njė gjahtari" tė Turgenjevit, "Tregimet e Petėrburgut" dhe "Shpirtra tė vdekura" tė Gogolit, "Zotėrinj Gollovlinovė" tė Sllatikov Shēedrinit, vepra tė Gorkit, tė A.Tolstoit, tė Paustovskit poezi tė Pablo Nerudės etj.
Tregimet e Kutelit ose rrėfimet, siē i quan ai, pėrbėjnė nė pėrgjithėsi njė prozė realiste me tėrė shqetėsimet e jetės sė fshatit malor tė Jugut. Nė tregimin e tij gjejmė traditat mė tė mira tė letėrsisė sonė, pėrsa i pėrket rrymės sė thellė demokratike. Personazhi i tregimit tė Kutelit ėshtė fshatari shqiptar, i dhėnė nė marrdhėnie e raporte komplekse me klasėn feudale, nė luftėn e tij pėr mbijetesė nė njė shoqėri ku sundon anarkia. Nė rrėfimet e tij pasqyrohet e kaluara e fshatit shqiptar, po, duke shprehur pakėnaqėsinė ndaj realitetit ose shqetėsimin pėr fatin dhe dinjitetin e njeriut tė thjeshtė e pėr vlerat shpirtėrore tė tij nė kushtet e rendit obskurantist, feudal, ai u vu nė opozitė edhe me shoqėrinė e kohės. Pra e kaluara nė rrėfimin kutelian u bėn jehonė mjaft problemeve tė realitetit shqiptar tė kohės, si gjendjes sė rėndė tė fshatarėsisė, shfrytėzimit tė egėr feudal, pėrpjekjeve dhe luftrave tė saj pėr tė ruajtur lirinė e pėr tė jetuar me dinjitet.
Nė kėto tregime pasqyrohen edhe disa plagė tė rėnda tė shoqėrisė shqiptare si: kurbeti e vėllavrasja.
Njė fshat i tėrė shuhet nga veprimet ēnjerėzore tė beut, mali mbushet me kaēakė tė betuar pėr hakmarrje, dashuria fshihet thellė e mė thellė, shpirti i mėrgimtarit digjet nga malli pėr vendin e vet, gėrmadhat skuqin nga pushtuesit, kurse fėmijėt i kthejnė hallet e rėnda tė prindėrve tė tyre nė motive tė lojės sė pafajshme dhe kėshtu fillojnė tė ndjejnė peshėn e jetės.
Dallohen pėr problematikėn e rėndėsishme, pėr tonin e rreptė antifeudal, pėr dashurinė ndaj atdheut e ndaj njeriut tė thjeshtė tė popullit, pėr pėrbuzjen ndaj gjithēkaje tė huaj qė vjen tė shkatėrrojė njė traditė tė bukur tregimet: "Vjeshta e Xheladin beut", "Hanet e #@!--)vanet", "Si u takua Ndoni me Zallorėt", "Gjonomadhė e Gjatollinj", "Xha Brahua i Shkumbanares", "Kujtimet e kujtimeve", "Natė muaji Shembiteri", "Natė marsi", "Qetėsi para fėrtyne" etj.
Dramaciteti i kėtyre tregimeve ėshtė gėrshetuar me njė humor shumė tė hollė, qė vjen gjithnjė organikisht, si sfidim i tragjicitetit. Ai pėrfaqėson optimizmin #@!--)akteristik tė thjeshtė e me pasione tė fuqishme.Tregimet e para tė Kutelit u shquan pėr lirizmin dhe pėrshkrime dehėse, kurse tė tjerat u shquan pėr thellėsinė dhe vėrtetėsinė e pėrshkrimit tė jetės.
Historiani, etnografi e filozofi janė shkrirė me poetin, qė i kėndoi rrjedhshėm nė prozė jetėsinė e popullit tė tij. Tregimet mė tė mira tė tij si: "Xha Brahua i Shkumbanares", "Vjeshta e Xheladin Beut", "Kujtimet e kujtimeve" etj, #@!--)akterizohen nga vėrtetėsia e pasqyrimit nga ngrohtėsia e ndjenjės dhe bukuria e mendimit. Nė gjithė krijimtarinė e tij gjejmė pėrjetėsimin e krahinės, tė gjithė malėsisė sė Pogradecit. Ai i bėri nė prozė krahinės sė tij atė pėrjetėsim qė i bėri Lasgushi nė poezi.
Proza kuteliane dallohet pėr lidhjen e saj tė gjallė me traditėn gojore, pėrrallėn, legjendėn e sidomos me baladėn e Jugut, qė ndikuan thellėsisht nė krijimtarinė e tij. Ky ndikim ndihet nė mėnyrėn e dhėnies sė personazhit, nė formėn e shpalosjes sė fantazisė e nostalgjisė, nė mėnyrėn e trajtimit tė motiveve e detajeve tė shumta epike e lirike, tė dhėnies sė botės shpirtėrore, tė personazheve, nė ngjyrat e ndezura dhe tonet e ngrohta, nė zhdėrvjelltėsinė e gjuhės, nė humorin dhe ironinė e hollė dhe humanizmin e thellė. Asnjė prozator shqiptar nuk ėshtė mbėshtetur kaq fort te proza e pasur gojore e popullit, te balada e rapsodia. Nė tregimet e Kutelit, tė konceptuara nė pėrgjithėsi nė trajta epike, ndihet poezia e njė jete tė lashtė shqiptare tė rizgjedhur nga shpirti i kombit. Nė disa tregime si "Qysh e gjeti Ago Jakupi rrugėn e zotit", "I pasuri qė ish i varfėr fort", "I vdekuri dhe i gjalli", "Rinė Katerinėza" etj. Kuteli kėrkon njė pėrsosje shpirtėrore, njė drejtim tė njeriut ndaj sė mirės dhe humanes sipas filozofisė kristiane. Ato #@!--)akterizohen nga tone romantike e ngjyra impresioniste. Pjesa mė e madhe e krijimeve tė kėtij autori, janė tregimet mjeshtėrore, qė e ngritėn prozėn tonė tė shkurtėr nė njė shkallė tė lartė ideoartistike. Proza e Kutelit ėshtė e fuqishme me frymė tė theksuar popullore, me njė gjuhė shumė tė pasur e tė pėrpunuar. Nė pėrgjithėsi ajo ėshtė realiste, por, krahas realizmit, ndihen dhe tone romantike. Pothuaj nė tė gjitha tregimet, ngjarjet zhvillohen nė tė kaluarėn. Por kjo e kaluar ėshtė njė mjedis ku ai qėmton probleme e motive tė rėndėsishme tė kohės. Ai vėshtron nė tė kaluarėn, pėr tė sjellė jehonėn dhe shembullin e gjithēkaje tė mirė, qė ruajti populli ynė nga rebeshet e kohės.
Proza e Kutelit bėn pjesė nė fondin e artit tė letėrsisė sonė. Ai i ruan vlerat kryesore ideoartistike ngrohtėsinė e poezinė e saj dhe ėshtė shembull i mbėshtetjes krijuese nė traditėn popullore. Nė vitet '30 ky autor kontribuoi shumė shumė pėr ngritjen ideoartistike tė prozės sonė tė shkurtėr nė nivelin e poezisė, sepse deri atėherė ajo kishte mbetur prapa saj.
Mitrush Kuteli zė njė vend tė veēantė nė kulturėn shqiptare edhe si studiues kritik. Ai shkroi mjaft artikuj, por studimi, vlerėsimi i drejtė e botimi qė u bėri ai veprės sė dy poetėve tė shquar tė viteve 20-30 Fan Nolit dhe Lasgush Poradecit, e renditi atė nė radhėn e kritikėve tė talentuar shqiptarė, me shije tė pėrparuar, me intuitė artistike, gjykim tė thellė e kulturė tė gjerė. Ai gjithashtu mbetet njė folklorist i apasionuar. Materialet qė ai mblodhi me durim e kujdes, i pėrmblodhi nė vėllimin "Kėngė e britma nga qyteti i djegur", Fryt i pėrpunimit me mjeshtėri i materialeve folklorike ishte edhe vėllimi "Tregime tė moēme shqiptare" etj.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:32


Lasgush Poradeci

Lasgush Poradeci lindi mė 27 dhjetor 1899 nė Pogradec, nė njė familje me tradita atdhetare. Nė moshėn 10-vjeēare e dėrguan pėr tė vazhduar studimet nė Manastir dhe mė vonė nė Athinė, ku mbaroi liceun. Mė 1921 ai shkoi nė Rumani, pėr tė ndjekur studimet e larta. Duke qenė pa bursė dhe pa asnjė ndihmė, ai u detyrua tė punonte dhe njėkohėsisht tė studionte. Nė Bukuresht ai u lidh me lėvizjen atdhetare tė kolonisė shqiptare, u miqėsua me Asdrenin e atdhetarė tė tjerė shqiptarė dhe u zgjodh edhe sekretar i pėrgjithshėm i Kolonisė. Nė verėn e vitit 1924 Qeveria e Fan Nolit i dha bursė dhe kėshtu arriti t'i pėrfundojė studimet e larta nė Grac (Austri) nė Fakultetin e Filologjisė Romano-Gjermane.Nė dallim nga poetėt e Rilindjes, qė megjithė origjinalitetin e tyre kishin tipare tė pėrbashkėta, poetėt e shquar tė periudhės sė Pavarėsisė Noli, Fishta, Poradeci, Migjeni, janė krejtėsisht tė ndryshėm nga njėri-tjetri si nga formimi, nga prirja e tyre, ashtu edhe nga interesat e synimet.
Lasgush Poradeci e jetoi Rilindjen ne periudhėn e shpėrthimit tė kryengritjeve tė mėdha pėr liri. Nė veprėn e kėtij romantiku tė fundit tė letėrsisė sonė jetoi shqetėsimi atdhetar i mbrojtjes sė kombit dhe tė traditės sė Rilindjes, ashtu sikurse edhe dėshira pėr triumfin e pikėpamjeve demokratike, shqetėsimi pėr njė emancipim tė pėrgjithshėm kulturor e shpirtėror tė shoqėrisė shqiptare.
Ai ėshtė nga lirikėt tanė mė tė mėdhenj, i cili u shqua pėr sensibilitetin dhe ėmbėlsinė poetike me tė cilėn i kėndoi Shqipėrisė dhe dashurisė.
Nė vitin 1933, u botua vėllimi i tij i parė "Vallja e yjeve", dhe mė 1937, u botua vėllimi i dytė "Ylli i zemrės". Pas Luftės sė Dytė Botėrore Lasgush Poradeci e vazhdoi veprimtarinė krijuese, por u mor edhe me pėrkthime. Ai shkroi, veē tė tjerash, poemat "Eskursioni teologjik i Sokratit", "Mbi ta", "Kamadeva", baladat pėr Muharrem e Reshit Ēollakun. Gjithashtu, pėrktheu disa nga kryeveprat e letėrsisė botėrore si "Eugjen Onjegin" tė Pushkinit, lirikat e Lermontovit, tė Bllokut, Poemat e Hajnes, tė Majakovskit e Miēkieviēit, lirikat e Gėtes dhe Hajnes, poezi tė Lanaut, Brehtit; Hygoit, Mysesė, Bajronit; Shellit, Bėrnsit, tė Emineskut etj.
Mė 12 nėntor tė vitit 1987, Lasgush Poradeci, vdiq, duke lėnė pas njė krijimtari tė bukur, e cila kishte fituar zemran e lexuesit dhe kishte tėrhequr vėmendjen e disa studiuesve tė shquar tė kulturė sonė si Eqerem Ēabej, Skėnder Luarasi, Mitrush Kuteli, Sabri Hamiti, Ismail Kadare, Rexhep Ismajli etj. Si njė personalitet i shquar dhe poet i vėrtetė ai nuk ua nėnshtroi kurrė artin e tij kėrkesave dhe synimeve tė diktaturės. Pėr kėtė arsye ai u la nė njė gjendje ekonomike tė rėndė dhe pothuaj nė harresė nga shtypi zyrtar. Vetėm nė vitin 1989 mundi tė botohet vepra e tij e plotė.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:32


"Petro Marko dhe fshati me i bukur ne bote"
Jeta e tij.

Petro Marko ka lindur nė Dhėrmi nė 1913. Fėmijėria e tij ka kaluar nė fshatin e tij tė lindjes pėr tė cilin ai thotė se "Dėrmiu ėshtė fshati mė i bukur nė botė". I edukuar nga familje e njohur dhe patriotike himariotase, Petroja mė pas do tė ndiqte studimet nė Shkollėn Tregėtare tė Vlorės. Pasi mbaroi shkollėn nė vitet 30-tė atė e caktojnė mėsues tė gjuhės shqipe nė zonėn e Dropullit. Pikėrisht nė ato vite Petroja filloi tė shfaqte talent nė fushėn e dorėshkrimeve dhe tė gazetarisė. Nė atė kohė Petroja kujtonte me respekt Branko Merxhanin nga i cili u lidh nė fushėn e botimeve. "Ora" do tė ishte gazeta e parė ku Petro Marko 25 vjec do tė fillonte tė shkruante shkrimet e para tė cilat sulmonin regjimin e Zogut pėr prapambetje shoqėrore kulturore dhe ekonomike nė tė cilėn ndodhej vėndi. Mė pas me gazetėn tjetėr "ABC" Petro Marko do tė shtonte talentin e tij nė firmimin intelektual sidomoson kundėr frymės sė re qė sapo kishte sunduar nė Europė, atė tė fashizmit. Pėr disa shkrime tė botuara ai u burgos disa herė nėn censurėn e fortė tė regjimit tė Zogut. Petro u shkėput herėt nga Himara dhe kontaktet me familjen e tij i mbante pėr sė largu. Atė kohė ishte vendosur nė Tiranė dhe rreth viteve 1934 -35 ai pėrfitoi njė bursė pėr tė ndjekur studimet nė Paris ku vecanėrisht ministri i atėhershėm i Arsimit tė Mbretėrisė sė Zogut Hill Mosi, e ka ndihmuar duke parė penėn e fortė tė Petros pėr tė vazhduar studimet jashtė shtetit. Petro Marko do tė detyrohej tė ndėrpriste studimet kur filloi lufta nė Spanjė. Nė atė kohė ai u bashkua me patriotė dhe revolucionarė sic thoshte ai nė atė kohė qė "Tė gjithė ishin komunistė tė vendosur" pėr tė luftuar ndaj fashizmit. Pikėrisht nė vitin 1936 Petro Marko sė bashku me shumė shqiptarė tė tjerė regjistrohet nė Brigadat e forcave vullnetare tė Spanjės. Atje vec luftėtarėve tė tė gjitha vėndeve ai njohu dhe tė famshmin Ernest Heminguej pėr tė cilin ai thoshte se ishte njė kolos i pėrmasave tė mėdha. Ngjarjet e Spanjės Petro do ti hidhte nė letėr dhe do ti botonte nė kohėn e Diktaturės sė Hoxhės por me njė natyrė krejt tė vecantė, atė tė censurės, tė ndalimit tė veprave dhe vargjeve dhe tė diktuara prej propagandės komuniste e asaj kohe. Pushtimi I Italisė fashiste e gjeti Petron nė mėrgim nė Francė I cili ishte kthyer pas luftės sė Spanjės. Nė Shqipėri vjen menjėherė dhe takohet me patriotė dhe komunistė pėrfshi Nako Spiron, Sejfulla Malėshovėn, Skėnder Luarasin, Mehmet Shehun, Koci Xoxen etj dhe mer pjesė nė rezistencėn guerilje kunder fashizmit. Nė vitin 1941 kur vepronte nė Tiranė arestohet dhe cohet nė Burgjet e Ustikas nė Itali nga ku lirohet pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Pas clirimit Petro Marko do tė themelonte gazetėn "Bashkimi" por nė vitin 1947 ai do tė arestohej sė bashku me grupin e Koci Xoxes si agjent I anglo amerikanėve. Pasi ka qendruar rreth dy vjet nė burgjet e komunisteve te Hoxhės, Petroja do tė fillonte jetėn ndryshe nga ckishte dashur dhe ckishte luftuar pėr vėndin e tij, nėn sundimit e gjatė tė dinastisė sė Hoxhės, kohė pėr tė cilėn ai vetė fliste se "ta dinte se Shqipėria do tė kishte pėrfunduar nėn diktaturė, do tė kishte qėndruar diku nė perėndim dhe prej andej ndoshta do ti shėrbente mė mirė vėndit dhe kombit tė tij, se sa nėn kėrcėnimin e kulisave tė diktaturės komuniste nė Shqipėri. Martuar me Safon piktoren bukuroshe, Petro do tė edukonte dhe dy fėmijėt e tij Jamarbėrin dhe Arianitėn, nėn frymėn bashkohore tė artit dhe tė kulturės qytetare. Por pikėrisht kėtu fillojnė dhe aventurat e jetės sė tij. Shkrimtari I cili mė pas do tė bėhej profesionist I vėrtetė, me publikimet dhe reportazhet e tij si nė shtyp dhe nė botime do tė gėzonte shpejt respektin e shumė shqiptarėve dhe patriotėve jo vetėm nė vėnd por dhe jashtė saj. Botimet e Petro Markos filluan tė pėrktheheshin nė gjuhė tė ndryshme tė botės. Vepra te tilla si "Hasta La Vista", "Qyteti I fundit" "Ara ne Mal" "Njė emėr nė katėr rrugė" "Shpella e Piratėve" etj do tė mbushnin libraritė shqiptare dhe europiane madje dhe deri nė Japoni dhe Amerikė. Me daljen e botimeve tė Petro Markos letėrsia shqiptare hyri nė frymėn e letėrsisė moderne, origjinaliteti I tė cilės i kaloi dhe kufijtė imagjinarė. Pikėrisht ishte Dhėrmiu pėr tė cilin ai thoshte se ishte fshati mė I bukur nė Botė, vėndi ku Petro do tė fillonte tė lidhte gjithė krijimtarinė e tij artistike dhe letrare. Dhėrmiu dhe Himara do tė mbeteshin tė paharuara nė kujtesėn e Petros pėr tė cilin ai thoshte se "Nė atė vėnd dhe gurėt dhe retė flasin bashkė, ndėrsa nuk mund ta pėrshkruante dot me fjalė pėrplasjen e dallgėve dhe zhurmėn e tyre me shkėmbinjtė mbrėmjeve buzė detit" Pėr gjatė gjithė ********************erės sė tij letrare deri sa Petro Markon e larguan nga Lidhja e Shkrimtarėve, Dhėrmiu dhe njerėzit e tij tė thjeshtė do tė pėrbėnin thelbin e personazheve tė shkrimeve dhe veprave tė tij, ku shpesh emra dhe #@!--)aktere tė legjendave tė brigjeve tė Himarės, do tė tėrhiqnin me interes botėn e fėmijėve dhe tė rinisė shqiptare. Personazhet e librave me heronjė, piratė dhe kapedanė, do tė shndėroheshin nė filma, ndėrsa me botimet e romanėve modernė tė letėrsisė sonė ai do tė fitonte dhe tituj tė lartė si nė vitin 1959 cmimin e Republikės. Pas persekutimit tė tij moral dhe profesionist Petroja nuk hoqi dorė nga veprat dhe shkrimet. Ai shkruante thjesht nė njė shtėpi pėr tė cilėn nuk e ndėroi deri nė vdekje pėrballė Hotel Arbėrisė, nė njė dhomė ku vetėm dėgjohej goditja e makinės sė shkrimit dhe ndihej era e thellė e duhanit qė ai pinte deri natėn vonė. Nė shtėpinė e tij kanė hyrė me qindra patriotė dhe bashkėfshatarė si nga Himara dhe vėndė te tjera tė Shqipėrisė, probleme halle pse jo dhe talente pėr tė mėsuar mė pas artin e Petros. Ndėrkaq persekutimin e tij ai do ta ndjente akoma mė shumė kur Madu sic I flasin shkurtė djalit tė Petros, do ta futnin nė burg pėr propagandė antikmuniste. Nė vitet e rėzimit tė diktaturės Petroja do tė kishte nė duar dorėshkrimet mė tė bukura tė jetės sė tij, por ai dha shpirt nė 24 Dhjetor tė 1991. Pak kohė mė parė ai kishte themeluar Partinė Republikane pėr tė cilėn ai thoshte se duhet tė bėhet vėrtetė republikane me koncepte moderne dhe jo komuniste. Amaneti qė kishte lėnė nė familje ishte jo shumė I cuditshėmt pėr njerėzit qė kanė lindur nė Bregun e Detit Jon. Ai dėshironte tė varrosej nė Dhėrmi. Autori i kėtyre radhėve ka jetuar tri vitet e fundit tė jetės sė Petro Markos, bashkė me tė momente trishtimi dhe gėzimi, qė nga fillimi i botimeve tė Petros dhe deri nė vdekjen qė s`ju nda pėr asnjė cast nga pas, pikėrisht nė atė dhomė tė vogėl ku Petroja i shtrirė nė shtrat priste dhe pėrcillte me mijėra miq dhe dashamirės sė tij, sikur dėshironte tė cmallej dhe vetėm tė cmallej me ta. Por ja njė natė dimri, ndėrsa televizioni shqiptar njoftoi pėr shuarjen e njė prej kolosėve tė letėrsisė shqiptare Petro Markon, tė nesėrmen trupi i tij do tė udhėtonte dhe do tė varrosej pranė gurėve tė Dhėrmiut, tek vari i tė parėve tė tij, dhe pse Llogorai atė ditė mbuluar me borė dhe akull do ta lejonte arkivolin dhe miqtė qė e shoqėronin, pa asnjė pengesė. Petro Marko prehet sot nė "Fshatin mė tė bukur nė Botė", Dhėrmi, mes ullinjve dhe portokalleve por dhe aromės sė jodit tė Jonit. Sot pas kaq vjetėsh Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė Rexhep Meidani i ka akorduar pas vdekjes titullin e lartė "Mjeshtėri i Madh i Punės" Petro Markos, pėr meritat e tij tė larta nė shėrbim tė kombit, atdheut, artit dhe letėrsisė. Me veprėn e Petro Markos, Teatri i Qytetit tė Vlorės mori emrin e tij.





APOLOGJIA IME
(JETES)



...Marrėzi, turp turp dhe
mėkate
pėr jetėn e tėrbuar
se ku mė ndal, o gjenerate,
qė vuan rrugės ndonje natė,
mė merr pėr tė dėnuar
dhe, me njė zė qė vret,
ngahera mė pyet:
-Ku linde, o i ri?
-O jetė, linda nė shkreti!
-Ku rron dhe ku vete,
nė ē'dhera e nė ē'dete?!
-Ēudi!Ē'kerkon prej meje ti
dhe si, o jetė, pyet,
kurse nė varferi
mė hodhe ku mė gjete
tė lindur nga skeletė
pa dritė, pa liri?
-Njeri!
Nga vete, as mė thua ?
-S'e di! Jo, Nuk e di!
Po lermė, o jete,ē'ke me
mua ?
-Dua ta di, po dua !
-Atėhere, jetė e krisur,
pėr mua mos pyet
se qysh nė agim kam nisur
tė shkel si skllav i shkretė
mbi gjurma shprese drite...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . .
-O mėkatar,
as faliu ligjes sime,
bindu i ēmendur ėndėrrtar,
s'jeton me shqetesime!...
-Mu thell' nė brendėsire
ku ndjenja rron e lire,
ku dhėmbja dhėmb e prekur
nga ligja jote e fuqiplotė,
ne gjirin tim si hekur,
si hekur e ēelik,
qėllo, qėllo, o me kamxhik;
pa frik' e pa mėshirė
e pa pendim,
se mu nė thellėsirė
tė shpirtit, nė njė kėnd,
lindi njė shqetėsim
qė ēeli varrin tėnd...

GLOSSES ON TWO POEMS
OF THE ALBANIAN POET PETRO MARKO (1913-1991)
by
Anthony Weir

1. SUCH BURDENS ON THE MIND

"Marrezi, turp
turp dhe mėkate
per jeten e tėrbuar..."
- APOLOGJIA IME (JETES)

Shame and rage
greed and pain:
life is a gaoler
bejewelled and vain.
Life made misery.
Life made Man.
In the wastes of desire
the grotesque can-can.
...as faliu ligjes sime,
bindu i ēmendur endėrrtar...

'Wer, wenn ich schriee, hörte mich...?'
How can it possibly matter in which language I am unread ?
Or, even if read, not understood ?
The warmth and the words of the dead are my comfort,
the greatest intimacy our grief beyond time
and its terror and hatred and bitterness.
Along the valley of death I've always been walking
and listening to the blood-pools talking,
bones and bonfires everywhere,
black and blue and red in the air.
Poisoned the water, bitter the rain.
Life itself is in love with pain.
Our comfort-manufactured metal hearts dissolve in rust
so that 'Old myths renew as passionate as dusk.'
...tė shpirtit, nė njė kend,
lindi njė shqetėsim
qė ēeli varrin tėnd...

If 99% of the ever-expanding Universe is unknowable
Dark Matter (The True God)
and an infinitesimal percentage of the remaining 1% is the
living matter we are so intent on corrupting and destroying,
the whole of life is the tiniest blemish
on the otherwise marvellous Universe,
no matter how many billions of synapses are in my brain,
no matter that life itself is in love with pain.

2. FLYING OVER EUROPE
Above us the blue.
Beneath us an old, old map.
I cannot see the borders or the armies
only rivers and forests.
The machine we are in
(eating sandwiches which taste of Treblinka and Gulag)
wipes through the mildew
wipes through the blight
of history. Those millions
of terrible events might not have happened.
But they are still happening now
out of sight, day and night.
Good news is something misreported.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
********




Postime: 26996
Regjistruar: 17-9-2009

Vendlindja: Macadonia
Macadonia
Vendbanimi: Germany
Germany
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Peshorja
Jashtė Linje

Gjendja: Ne_ZeMrEn_e_Tij

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 06:32


AT SHTJEFEN GJEQOVI

( 1874-1929 )




Nė pėrkujtim tė At Shtjefėn Gjeqovit

Me rastin e 78 vjetorit tė vrasjes sė tij (14 Tetor 1929) nė Zym tė Hasit, nga dora gjakatare e xhandarėve shkja (shkije)

AT SHTJEFEN GJEQOVI

( 1874-1929 )

Gjeqovi u lind me 12 korrik 1874 nė Janjevė tė Kosovės, tė cilit nė pagėzim prinderit ia kishin venė emrin Mhill. Duke parė zellin e interesin pėr dije prindėrit e dėrguan nė shkollėn e vendlindjes pėr tė mėsuar shkrim, kėndim e lexim. Nė shkollė ai u dallua pėr zgjuarsi, #@!--)akter e vullnet tė fortė, kėto cilėsi i ranė nė sy priftit tė Janjevės, i cili u propozoi prindėrve qė tė dėrgonin djalin nė njė shkollė mė tė mirė, siē ishin nė atė kohė kolegjet fetare. Kėshtu qė nė vitin 1884 Gjeqovi 10 vjeqar u nis pėr nė Shkodėr, pėr ta vazhduar mėsimin nė kolegjin franēeskan tė Troshanit, tė cilin e mbaroi nė vitin 1888.
Po nė atė vitė atė e dėrguan t“i kryej studimet nė Bosnje. Mė 15 gusht 1888 hyri nė kuvendin franēeskan nė kuvendin e Fojnicės, ku, pasi kaloi vitin e provės me sukses tė dalluar, iu mundėsua vijimi i mėsimeve liceale e filozofike nė kuvendin franēeskan tė Dėrventes e tė Banja Llukės, ndėrsa studimet teologjike i kreu nė kuvendin franēeskan tė Kreshevės tė Bosnjės e Hercegovinės. Gjatė kohės sė studimeve, veēmas nė kohėn e lirė, Gjeqovi u kujdes qė tė mėsonte sa mė shumė mbi lėvizjen Kombėtare Shqiptare pėr liri e pavarėsi e sidomos tė njihet me letėrsinė shqipe tė traditės dhe tė atyre viteve. Nė vitin 1893, deri sa ishte nė kuvendin e Banja Llukės, shkonte nė Kreshevė pėr t“i ndėgjuar leksikonet e Tolotcit mbi origjinėn e lashtėsinė e gjuhės shqipe.
Gjeqovi 22 vjeēar, kthehet nė mesin e bashkfshatarėve tė vet pėr ta pėrhapur diturinė e fituar qė shqiptarėt kishin aq shumė nevojė. Dhe pėr herė tė parė mė 25 korrik 1896 emrohet meshtar nė Troshan e pastaj shėrbeu si famullitar e mėsues i popullit nėpėr famulli e kuvende tė ndryshme : Troshan 1896, Troshan-Rubik (Malėsia e Lezhės) 1896-1897, Pejė 1897-1899, Laq-Sabaste (Kurbin) 1899, Troshan, Zarė 1905-1906, Shkodėr 1906-1907, Gomsiq 1907-1915, Trosha, Sapė 1915-1916, Theth 1916-1917, Prekal 1917-1918, Rubik, Pejė, Troshan 1919-1920, Vlorė, Rubik 1920-1921, Shkodėr 1921-1926, Gjakovė 1926-1928, Zym 1928-1929.

Veprat e tij ishin:

- “TĖRMERI I PREZĖS” (1902),
- “SHQIPTARI NGADHĖNJYES”,
- “MARKA KULI”, (1903),
- “RAVGINE”,
- “PRINCI I DY LIBRAVE”,
- “DASHURIA E ATDHEUT”,
- „TRADHTI GJAKĖSORE”,
- „NGREH SHQIPNIN”,
- „AGIMI I GJYTETNISĖ”(1910),
- “KATĖR TĖ LUMTUN”, OSE EDIPI I SHQIPRIS” (1926).

Pėrveē kėtyre librave, qė i la tė pėrfunduara, ai bėri disa pėrkthime, si: ”Atil Reguli”, sipas Pjeter Metastazit, “Vajza e Orleanit (Zhana D`Ark), sipas A.P. Bergamos, romanin “Ku vete? “Quo vadis” tė Sienkieviēit etj, qė i la tė pa pėrfunduara. Atė Shtjefen Gjeēovi shkroi kryesisht nė prozė, mė tepėr drama edhe mė pak romane historike. Por fusha mė e gjėrė e veprimtarisė sė Atė Shtjefen Gjeēovit qe fusha e shkencave albanologjike. Nė kėtė fushė ai u dallua si historian dhe si arkeolog dhe etnograf i parė shqiptar. Nė fushėn e historisė, nė mes tė disa punimeve tė vogla mbi Skėnderbeun, mbi arbėreshėt e Italisė, mbi Lekėn e Madh, studimet qė kanė njė vlerė mė tė madhe janė: ”Trashėgime pellazge nė tradita tė popullit shqiptar” dhe “Trashėgime ilire nė tradita shqiptare”. Kėto qenė studime tė thella krahasuese, qė kanė gjithnjė vlerėn e vet.
Njė kontribut mė tė madh Atė Shtjefen Gjeēovi dha nė fushėn e arkeologjisė. Nė artikuj tė ndryshėm vė nė dukje rėndėsinė e madhe arkeologjike qė ka Shqipėria dhe revoltohet kundėr konēensioneve q“u jepen tė huajve pėr gėrmime arkeologjike, kundėr tė huajve qė vijnė e grabisin pasuritė arkeologjike, kundėr tregtarėve matrapazė qė tregtojnė me vlerat e kulturės sonė. Fusha e shkencave arkeologjike qė e bėri Atė Shtjefen Gjeēovin tė pavdekshėm, qe ajo e etnografisė. Ai grumbulloi aq njohuri mbi traditat e popullit tonė, sa u bė “njė arkiv i gjallė etnografikė”.
Nė kėtė fushė ai pėrgatiti pėr shtyp vėllimet:

- “Pėrralla popullore”(1903),”
- Doke e zakone vdekjeje”(1907),
- “Mėnyra e jetesės nė Malci”(1908),
- ”Doke e zakonesh dasmash”(1910-1911),
- “Vaje “ nė raste vdekjesh (1917-1920).
- Por mbi tė gjitha, vepra e madhe, “Kanuni i Lekė Dukagjinit”, mbledhjen e tė cilit e filloi nė vitin 1898 dhe e vazhdoi deri nė vrasjen e tij mė1929.

Tė gjitha kėto vepra, Atė Shtjefen Gjeēovi i la tė mbledhura, tė sistemuara dhe tė pabotuara. Vetėm Kanuni i Lekė Dukagjinit u botua si vepėr postume (pas vdekjes nė vitin 1933). Kjo vepėr e bėri Atė Shtjefen Gjeēovin tė pavdekshėm. Prej saj mori titullin Doktor i Shkencave in honoris causa nga Universiteti i Lajpcigut. Autoriteti qė gėzoi dhe gėzon Atė Shtjefen Gjeēovi mbėshtetet nė punėn dhe veprėn e tij tė madhe. Populli shqiptar pėrmes veprės sė Atė Shtjefen Gjeēovit e njohu vetveten, por njėherit edhe u njoh nga analet botėrore, qė deshėn apo nuk deshėn, u detyruan ta pranonjnė atė pjesė trashėgimie qė e shprehte autoktoninė e shqiptarėve. Kjo jo veē se i shėrbeu popullit shqiptar, por edhe e ngriti edhe emrin e Atė Shtjefen Gjeēovit qė fitoi admirim nga qarqet shkencore ballkanike dhe evropiane, prej tė cilave qe i pagėzuar dhe i lavdėruar deri nė titullin e doktorit tė nderit, qė ia ndau Universiteti i Lajpcigut.

Nė Shtjefėn Gjeēovin u bė atentat nė afėrsi tė fshatit Zym mė
14 tetor 1929 nga xhandarėt jugosllavė.





Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme''









Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar
AdministratorEnkelejda
Ne_ZeMeR_Te_FoRuMiT
Tema u vendos nė Krye
3-2-2010 nė 06:33

Super Moderator
*******


Foto


Postime: 11608
Regjistruar: 2-12-2009
Vendndodhja: Diku neper bote!!!

Vendlindja: Albania
Albania
Vendbanimi: Albania
Albania
Gjinia: Mashkull
Shenja e Horoskopit: Bricjapi
Mosha: 41
Jashtė Linje

Gjendja: Asnjė Gjendje

[*] postuar nė 3-2-2010 nė 10:28


nuk i njof biografite e tyre
Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

  Shko nė fillim

Powered by XMB 1.9.11