Akullore Forum
I Pa Identifikuar [Identifikohu - Regjistrohu]
Shko nė fund

Antarėt qė po shikojnė kėtė faqe: Asnjė - 1 Vizitor

Versioni i Printueshėm  
Autori: Subjekti: Energjia e gjelbert

Ƴℓℓι ρσℓαя
*****




Postime: 32224
Regjistruar: 17-3-2010
Vendndodhja: ks

Vendlindja: dardan.jpg
dardan.jpg
Vendbanimi: dardan
dardan
Gjinia: Femėr
Shenja e Horoskopit: Binjaket
Mosha: 28
Jashtė Linje

Gjendja: Ne Gjakun e zemres te Mamit

[*] postuar nė 20-2-2011 nė 09:46
Energjia e gjelbert


Dioksidi i #@!--)bonit ( CO2 ) ėshtė gazi i cili prodhohet nga metalurgjia e zezė, por edhe nga djegėja e burimeve fosile tė energjisė. Gazi nė fjalė ėshtė edhe shkaktari numėr njė i nxemjes globale. Nė shkaktimin e " efektit serė " apo
" kopshtit tė qelqit " dioksidi i #@!--)bonit merr pjesė me 50%. Unioni Evropian dhe bota e pėrparuar po merr hapa tė shpejtė nė pengimin e emitimit tė CO2, gjegjėsisht nė zvoglimin e sasisė sė emitimit tė tijė. Nė pėrputhshmėri me vendimet e Protokolit tė Kyotos ( Japoni ) po pėrpiqet tė ligjėsojė njė sėrė vendimesh nė kuadėr bashkėsisė, por edhe mė gjėrė. Njėra nga detyrat e Unionit ėshtė edhe obligimi i rritjes sė pėrdorjes sė " energjisė sė gjelbėrt "
UE po pėrpiqet tė sjedh vendim qė deri nė vitin 2020, qė 20% nga e gjithė energjia e konzumuar ti takojė " energjisė sė gjelbėrt ". pėrveē obligimeve qė kanė kompanitė e metalurgjisė sė zezė nė Evropė, Unioni tenton tė ligjėsojė tatimet edhe pėr kompanitė e vendeve tė zhvilluara tė cilat bėjnė tregti me UE-nė.
Tatimet nė fjalė do tė godasin kompanitė jashtevropiane qė janė edhe prodhueset mė tė madha tė CO2,
Sipas Andrias Piebalgs, ky ligjė duhet tė votohet deri mė 23. janar tė kėtij viti. Barrėn mė tė madhe tė kalimit nė energjinė e gjelbėrt do ta mbajnė shtetet mė tė pasura tė Evropės. Problemi mė i madh nė aplikomin e ligjit tė ri qendron nė atė se si mund tė arrihet nga 8.5% i sotshėm nė 20% e paraparė. Mendimi i komisionit ėshtė se kompanitė e industrisė sė rėndė nga shtetet qė nuk i takojnė UE, e qė ndotin mjedisin, tė paguajnė tatimin nė ktė drejtim. Nga komisioni porosisin se pėr tani kjo ėshtė veē propozim, por nėse mendohet seriozisht pėr aplikimin e kėsajė mase, propozimi mund tė gjendet nė shqyrtim edhe mė 23 janar, sė bashku me ligjim e propozuar tė lidhur me ndryshimet e klimės.
Plani i komisionit ėshtė rezultat i ndikimit tė presidentit tė francės, Nicolas Sarkozy, i cili kritikoi gjendjen ekzistuese, duke insistuar nė aplikimin e tatimit nė fjalė pėr vendet qė nuk pėrfillin Protokolin e Kyotos nė lidhje me luftėn e domosdoshme me ndryshimet e klimės. Kundėrshtari i propozimit tė Sarkozys, Peter Mandelson, mendon se tatimi nė fjalė do tė sjellin diskriminim nė tregėti, duke shkaktuar shkelje tė ligjit mbi tregtinė e lirė. Nė ktė rast mendon nė SHBA tė cilat nuk janė nėnshkruese tė Protokolit tė Kiotos, si patrneri kryesorė tregtarė i UE.
SHBA dhe Kina janė ndotėsit mė tė mėdha nė ktė drejtim, ty afėr ėshtė edhe India. Nė kėto dy shtetet e fundit ėshtė vėshtirė tė vėhet nė kontroll prodhimi i CO2. Edhe disa shtete tė cilat sė fundi janė kyēur nė UE, si psh Rumania kundėrshton njė masė tė tidhė, pėr arsye sė njė veprim tė tidhė ekonomia rumune nuk nund ta qendrojė, pėr kėtė Rumania edhe deponoi ankesėn nė gjyqin e Evropės. Ankesa tė tilla kanė paralajmruar edhe shtete tjera me probleme ekonomike tė UE.




Jeta me ofroj batica dhe zbatica, fat dhe fatkeqesi, gezim dhe hidherim, por me e rendesishmja eshte se nga keto mesova tre fjale "UNE VAZHDOJ PERPARA"
Shiko profilin e antarit Shiko Tė Gjitha postimet nga ky Antar

  Shko nė fillim

Powered by XMB 1.9.11